Po stumbriuko istorijos Kėdainiuose, aplinkosaugininkai kreipėsi į visuomenę

Neseniai gamtosaugininkus pasiekė informacija, kad Kėdainių rajone į namus paimtas paliegęs miške rastas stumbro jauniklis. Žmonės manė, kad stumbriuko tėvai nebūtų grįžę, tad iš geros valios pasiėmė jį namo ir tuomet pranešė gamtosaugininkams, nežinodami - ką toliau daryti.

Gamtosaugos specialistai priėmė sprendimą stumbro jauniklį gabenti į Laukinių gyvūnų globos centrą, kur buvo įvertinta stumbriuko būklė. Kaip ekspertas dalyvavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas, stumbrininkas Rytas Papšys.

Pasak Ryto Papšio, stumbriukas buvo 2-3 savaičių amžiaus, kelias dienas nežindytas, buvo prasidėjusi dehidratacija. Pagirdžius ožkos pienu, pradėjo stotis ant kojų, garsu kviestis motiną.

Anot stumbrininko, paprastai patelės atsivedę jauniklį atsiskiria nuo bandos ir atskirai su stumbriuku gyvena iki 15 parų, ir tik po to, kada jis tampa stipresnis, susijungia su banda. Patelės būna labai piktos, kuomet kas nors artinasi ir griežtai gina jauniklį, todėl versija, kad ją nubaidė grybautojai yra abejotina.

Pakalbėjus su Kėdainių rajono gyventojais, kurie rado ir išnešė iš miško stumbriuką, paaiškėjo, kad buvo ieškota jauniklio mamos 1 km spinduliu, bet jokių žymių, kad ji būtų netoliese, nerasta. Todėl žmonės ir nusprendė išnešti stumbriuką iš miško.

Stumbrininkas Rytas Papšys paminėjo, kad pastaruoju metu stumbrai dėl „nestabilaus klimato“ jauniklius gali vesti ištisus metus. Žmonės suklysta, vertindami jų vėlyvą gimimą kaip neįmanomą reiškinį. Šiuo atveju taip ir buvo, kad žmonės nustebo vasaros pabaigoje radę stumbro jauniklį ir priėmė sprendimą jį gelbėti...

Jei stumbriukas būtų sustiprėjęs ir būtų nors menkiausia tikimybė, kad miške jį rastų mama, Laukinių gyvūnų globos centro specialistai būtų stumbriuką vežę atgal į mišką. Deja, stumbriukas neišgyveno. Priežastis tirs LSMU Veterinarijos akademijos specialistai.

Po šios liūdnos istorijos norime dar kartą priminti, kad laukinių gyvūnų nereiktų vežtis namo, nors ir būtų noras gelbėti.

Laukinių gyvūnų nereiktų gelbėti dėl kelių priežasčių:

● Natūralus procesas. Gamtoje veikia natūralios atrankos principai, kurie užtikrina stipriausių ir prisitaikiusių individų išlikimą.

● Stresas. Kai žmonės bando padėti laukiniams gyvūnams, šie patiria didelį stresą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir net pabloginti būklę. Jeigu sužalojimas yra nedidelis, gyvūnas turi galimybę pasveikti ir be žmogaus pagalbos.

● Netinkama pagalba. Kartais nežinoma, kaip tinkamai su gyvūnais elgtis, todėl tokia pagalba gali tik pabloginti situaciją.

Pamačius sužeistą laukinį gyvūną, geriausiai skambinti į Laukinių gyvūnų globos centrą (bendruoju pagalbos telefonu 112), kuris veikia visą parą. Specialistai ir veterinarai pakonsultuos, kaip elgtis, ar gyvūnui tikrai reikia pagalbos.