Vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi būti bedarbiais

Pasibaigus vasaros atostogų sezonui į darbą grįš ne visi. Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 157 tūkst. bedarbių, iš kurių maždaug 81 tūkst. gauna nedarbo draudimo išmoką.

Ši Užimtumo tarnybos statistika rodo ne tik ekonominės situacijos pulsą, bet ir atskleidžia naują tendenciją – dalis žmonių sąmoningai renkasi laikiną nedarbą kaip galimybę pailsėti ar įgyvendinti asmenines svajones. Vis tik darbdaviai ir teisės ekspertai tokią tendenciją vertina itin atsargiai – nedarbas savo noru gali slėpti ir piktnaudžiavimo atvejus.

„Savotiška mada padaryti karjeros pauzę savo noru vis labiau plinta Lietuvoje. Vieni nenori įsipareigoti darbdaviui ir ilsėtis tik sukauptų atostogų metu, kiti, pabrangus pragyvenimo lygiui Lietuvoje, susigundo gera galimybe pigiau pagyventi užsienyje. Kadangi nedarbo išmokos pirmą pusmetį gali būti ganėtinai solidžios, jaunimui vis dažniau kyla klausimas – kodėl gi ne?“, – pasakoja ekspertė Eglė Staniulionė.

Pasak jos, tokio sprendimo motyvai skiriasi. Vieni nuoširdžiai nori atsipūsti, daugiau laiko skirti šeimai, keliauti, įgyvendinti svajones ar ieškoti naujos veiklos krypties. Kiti – neturėdami didelių finansinių poreikių – renkasi gyventi kukliau, gauti nedarbo pašalpą ir tiesiog laukti tinkamos progos grįžti į darbo rinką.

„Pasitaiko, kad žmonės išties tai vertina kaip investiciją. Sako, aš dirbau, mokėjau mokesčius, o dabar atsiimu tai, ką sumokėjau. Žmonės puikiai žino, kaip tą pašalpą gauti, kiek laiko ją mokės, ir pasiskaičiuoja, kad užteks jų poreikiams patenkinti“, – pastebi E. Staniulionė ir perspėja, kad sąlygas piktnaudžiauti sudaranti sistema kuria ilgalaikius bedarbius, kurie praranda įgūdžius, o ilgainiui – ir troškimą dirbti apskritai.

2024 metais nedarbo lygis Europos Sąjungoje (ES) siekė tik 5,9 proc. – tai žemiausias rezultatas nuo 2009 metų. Lietuvoje nedarbas buvo kiek didesnis – apie 7,1 procento. Labiausiai akina jaunimo nedarbo lygis: 2024 m. Lietuvoje jis siekė 14,07 proc., ES – 14,9 procento.

Neretai laisvo pasirinkimo nedirbti klausimas tampa piktnaudžiavimo socialine sistema pavyzdžiu, pastebi  teisininkas, „WIDEN“ vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis.

„Kartais darbuotojas prašo darbdavio, kad išeitinė išmoka būtų parodyta kaip premija – tokiu būdu jis gali gauti nedarbo išmoką. Kitu atveju žmogus, gavęs, pavyzdžiui, 2 mėnesių dydžio vidutinio uždarbio išeitinę, pretenduoja į nedarbo išmoką tik nuo trečio mėnesio, jei per tą laiką nesusirado naujo darbo. Kita situacija – žmogus tiesiog nenori dirbti vasarą, nors galėtų lengvai rasti darbą. Formaliai jis bedarbis, faktiškai – piktnaudžiauja teise gauti išmoką“, – sako T. Bagdanskis.

Jo teigimu, kai kuriems žmonėms net nėra paskatos dirbti, nes bedarbio pašalpa yra vos mažesnė už minimalų atlyginimą. Papildomos lengvatos – pavyzdžiui, kompensacija už šildymą – dar labiau skatina likti Užimtumo tarnybos sąrašuose.

„Užimtumo tarnyba dalijasi, kad yra atvejų, kai atsiųsti darbuotojai tiesiog prašo parašyti, jog jie netinkami darbui, kad galėtų toliau gauti pašalpą. Ir net jei tokie asmenys du kartus atsisako pasiūlyto darbo, jie randa būdų išlikti gerovės sistemoje“, – pastebi darbo teisės advokatas.

Jis pabrėžia, kad tikėtis vien sąmoningumo – per naivu, todėl reikėtų ieškoti kitų sprendimų. „Galima didinti reikalaujamą darbo stažą, mažinti pašalpos dydį ar trumpinti mokėjimo laiką, kad gaunama laikina išmoka paskatintų ieškoti darbo, o ne leistis į užsienio kelionę. Viena iš idėjų – labiau sieti pašalpos gavimą su dalyvavimu mokymuose ar perkvalifikavimo programose“, – siūlo T. Bagdanskis.

Lietuvoje nedarbo išmoką sudaro pastovioji dalis ir kintamoji, kuri priklauso nuo buvusių pajamų. Pirmus tris mėnesius kintamoji dalis siekia 38,79 proc. žmogaus vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą–šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą–devintą – 23,27 proc. Pastovioji dalis 2025 metais siekė 241,54 eurus.

Pavyzdžiui, jei žmogaus vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1000 eurų, pirmus tris mėnesius jis gautų apie 629 eurus, vėliau suma mažėtų iki 551 euro, o 7–9 mėnesiais – iki 474 eurų. Nuo dešimto mėnesio būtų mokama tik pastovioji dalis – 241,54 Eur.

Vis dėlto, net jei iki nedarbingumo buvo gaunamas gerokai didesnis darbo užmokestis, išmokai taikomos ir lubos. Maksimalus nedarbo išmokos dydis priklauso nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) už praėjusį ketvirtį. Tad didžiausia nedarbo išmoka 2025 m. pirmąjį ketvirtį siekė 1 294,56 euro.