2025-ieji – juodžiausi metai bitėms
Lietuvos bitininkystė baigia 2025 metus su karčia nuoskauda. Tai bičių metai, kurie bus prisimenami kaip patys prasčiausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Šią katastrofą lėmė neįprastas ir niokojantis gamtos reiškinių derinys: pradedant kritiniu drėgmės trūkumu, kuris pasireiškė dar žiemą ir pavasarį, tęsiant neįtikėtinai ilgomis pavasarinėmis šalnomis, nuniokojusiomis medingųjų augalų žiedpumpurius, ir baigiant negailestingu lietaus sezonu vidury vasaros, kuris nuplovė paskutinę viltį. Tai ne tik ekonominis smūgis visiems bitininkams, bet ir rimtas įspėjimas apie klimato kaitos įtaką mūsų trapioms ekosistemoms.
Orų kataklizmų įtaka bitininkystei
Lietuvos bitininkystės istorija, deja, kupina iššūkių. Bitininkai ne kartą susidūrė su sunkumais, kuriuos lėmė nenuspėjami orai – užsitęsęs pavasario šaltis, vėlyvos šalnos, vasaros sausros, ar net per didelė drėgmė. Prisimename 2018-uosius, kai dėl sausros derlius krito 40–60%, ar 2012-uosius, kai dėl šalčio ir sausros medaus buvo 60–70% mažiau, bitininkai patyrė didelius bičių žuvimus. Tačiau šie istoriniai precedentai nublanksta prieš 2025-ųjų realybę. Šiemet derliaus sumažėjimas vietomis pasiekė ir 95%, o svarbiausia, jog tai lėmė ne pavienis įvykis, o nuoseklus ir niokojantis gamtos anomalijų derinys. Ir nors įprasta, jog kiekvienais metais gamta apsunkina sąlygas visam žemės ūkiui, bet per šiuos metus įvykusių tokių stiprių orų reiškinių turbūt užtektų įprastiems 2 ar 3 metams.
Pagrindinės priežastys, lėmusios medaus trūkumą
Šių metų medaus derliaus fiasko Lietuvoje yra tiesioginė sekančių ir viena kitą sustiprinančių gamtos anomalijų pasekmė. Visų pirma, ankstyvuosius metus paženklino drėgmės trūkumas. Lietuvos agrometeorologijos centro duomenys rodė drėgmės trūkumą žiemą ir ankstyvą pavasarį, o tai reiškia, kad dirvožemio drėgmės atsargos, gyvybiškai svarbios augalų augimui ir nektaro gamybai, buvo kritiškai mažos. Silpnas augalų startas jau iš pat pradžių nustatė prastą toną visam sezonui. Vėliau, balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje, Lietuva patyrė daugiau kaip tris savaites trukusias pavasarines šalnas. Šios užsitęsusios šalnos nuniokojo ankstyvuosius žiedpumpurius, efektyviai eliminuodamos bet kokį potencialą gausesniam pavasario nektarui, kurie yra būtini bičių šeimų vystymuisi ir stiprėjimui. Galiausiai, liepos mėnesį užsitęsę lietūs viršijo vidutinį kritulių kiekį 2-3 kartus. Šie intensyvūs lietūs tiesiog nuplovė nektarą iš žiedų ir neleido bitėms skristi bei rinkti likusių atsargų, o tai reiškė, kad pagrindinis vasaros medunešis buvo praktiškai sunaikintas. Šis sudėtinis trijų veiksnių poveikis paaiškina, kodėl 2025-ieji tapo ne tik prastais, bet ir katastrofiškais medaus metais.
Kai aistra susiduria su išbandymu
Lietuvos bitininkystė daugeliui yra ne tik darbas, bet ir giliai įsišaknijęs gyvenimo būdas, aistra gamtai ir bitėms. Dažnai finansinė nauda iš šios veiklos yra santykinai nedidelė, padedanti bitininkui išgyventi, tačiau retai kada atnešanti didelį pelną. 2025-ieji metai šiai aistrai ir tradicijai metė precedento neturintį iššūkį. Greta derliaus nuostolių, kurie siekia 70–95%, ir didelių bičių šeimų priežiūros kaštų, bitininkai susiduria su realybe, jog dažnas neturės medaus net savo reikmėms. Tai reiškia, kad šis sezonas ne tik atneš didelius finansinius nuostolius, bet ir pareikalaus keletos metų, atsistatymo pastangų. Nepaisant to, bitininkų bendruomenė rodo nepaprastą atsparumą. Jie, nepaisydami nusivylimo, nuleidžia rankų ir iš paskutiniųjų rūpinasi bitėmis, siekdami užtikrinti, kad šios nemirtų iš bado, pasiruoštų žiemai ir sėkmingai peržiemotų. Jų pagrindinis tikslas tapo išsaugoti bičių šeimas ir viltį, kad ateinantys metai bus dosnesni.
Bitininkystės ateities vizija
2025-ųjų medaus derliaus katastrofa atskleidė didžiulį bitininkystės sektoriaus pažeidžiamumą orų anomalijoms bei pabrėžė esminę bitininkystės svarbą platesniam žemės ūkiui ir biologinei įvairovei. Kai bitės kenčia, kenčiame ir mes, nes jos atlieka neįkainojamą apdulkinimo darbą. Šios krizės mastas reikalauja ne tik bitininkų atsparumo, bet ir valstybės lygmens strategijų. „Bus medaus“ vyriausiasis bitininkas Tautvydas Vaičiūnas ragina: „Šie metai turi tapti pamoka. Negalime tik reaguoti į krizes – turime ruoštis ateičiai. Mums reikia ilgalaikės strategijos, kuri padėtų bitininkams prisitaikyti prie kintančių sąlygų, skatintų tvarią žemdirbystę, atsižvelgiančią į bičių poreikius, ir užtikrintų, kad ateityje tokie nuostoliai būtų minimizuoti. Investicijos į bitininkystę yra investicijos į mūsų visų maisto saugumą ir ekologinę gerovę.“ Ši krizė turi tapti atspirties tašku naujai, tvaresnei bitininkystės ateities vizijai, kurioje bendradarbiavimas tarp bitininkų, mokslininkų ir valstybės institucijų bus esminis.
