Lietuva yra mišrių miškų geografinėje zonoje, todėl čia yra palankios klimatinės sąlygos, aplinka, dirvožemis miškams augti. Jei bent dešimtmetį žemės nenaudotume, joje savaime pradėtų formuotis miško jaunuolynas, o jei visai nieko nedarytume, – per keletą dešimtmečių visas neužstatytas Lietuvos sausumos plotas apaugtų mišku.

Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta, kad miškas – tai „ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra“. Pažymėtina, kad Miškų įstatyme miškas (miško žemė) nesiejamas su žemės paskirtimi, tad miškas gali augti ne tik miškų ūkio, bet ir žemės ūkio ar konservacinės paskirties žemės sklypuose.

Pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, atliekant miškų inventorizaciją, mišku apskaitomi ir į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įrašomi tik tie plotai, kuriuose augančių medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 20 metų. Jaunesniais kaip 20 metų medžių savaiminukais apaugę plotai apskaitomi mišku tik žemės savininkui pageidaujant, atlikus keletą administracinių procedūrų pagal Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į miško žemės apskaitą tvarkos apraše nustatytą tvarką. Šiame tvarkos apraše nurodyta, kas ir kaip atlieka medžių savaiminukais apaugančių plotų inventorizaciją, nustatytas būtinas savaiminukų tankis 1 ha, reglamentuota savaiminukais apaugančių plotų įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ir į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę tvarka, žemės savininkų informavimo aspektai ir kt.

Miškai (miško žemė) įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, turi būti saugomi, tvarkomi, atkuriami ir naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimais. Visus teisės aktus, reglamentuojančius ne tik miškų inventorizaciją ir apskaitą, bet ir jų tvarkymą, naudojimą, apsaugą ir atkūrimą galima rasti Teisės aktų registre (TAR). Informaciją apie medžių savaiminukus galite rasti Valstybinės miškų tarnybos internetinėje prieigoje M-GIS.

Jau miškas ar tik mišku apauganti žemė?

Teisės aktai numato, kad:
– medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui;
– medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ne miško žemei, apaugančiai mišku.

Miškų registracija ir įteisinimas

Inventorizavus mišką, jis registruojamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir jam taikomi Miškų įstatyme nustatyti reikalavimai, tačiau žemės plotai, kurie dar tik apauga mišku (medžių savaiminukų vidutinis amžius – iki 20 m.), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre gali būti registruojami tik žemės savininkui pageidaujant. Kviečiame žemių savininkus pasinaudoti šia galimybe, kreipiantis į Valstybinę miškų tarnybą.

Žemės savininkas, pageidaujantis mišku apaugantį plotą įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip mišką, Valstybinei miškų tarnybai turi pateikti šiuos dokumentus:
– prašymą Valstybinei miškų tarnybai patvirtinti inventorizacijos duomenis;
– prašymą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui (VĮ Registrų centras) įrašyti medžiais apaugusį plotą į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą,
– žemės sklypo, kuriame yra pageidaujamas įrašyti medžiais apaugęs plotas, planą,
– medžiais apaugusio ploto inventorizacijos duomenis (jei inventorizacija atlikta žemės savininko iniciatyva).

Gavusi inventorizacijos duomenis ir dokumentus, Valstybinė miškų tarnyba priima sprendimą dėl inventorizacijos duomenų patvirtinimo. Teigiamo sprendimo atveju, užtikrindama vieno langelio principą, Valstybinė miškų tarnyba priimtą sprendimą, kartu su gautais dokumentais ir duomenimis, perduoda kadastro tvarkytojui, kuris įregistruoja inventorizacijos duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Įrašius mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ne vėliau kaip per du metus turi būti patikslinti žemės sklypo duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, už miško žemę mokesčių mokėti nereikia.

Galimybės gauti kompensaciją

Aplinkos ministerijos biudžeto programų lėšų naudojimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2023 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-70, 23 punktas nustato, kad  medžių savaiminukais apaugusios žemės sklypų inventorizacijos darbų atlikimo išlaidoms apmokėti skiriama vienkartinė lėšų suma, kuri apskaičiuojama inventorizuotą medžių savaiminukais apaugusį žemės plotą (0,1 ha tikslumu) padauginus iš vienam hektarui tenkančio miškų sklypų inventorizacijos darbų išlaidų dydžio (40 eur/ha). Dėl šios kompensacijos į Valstybinę miškų tarnybą gali kreiptis žemės savininkai ir valdytojai, kurie savo lėšomis atliko medžių savaiminukų inventorizaciją ir inventorizacijos duomenis bei dokumentus nustatyta tvarka pateikė Valstybinei miškų tarnybai. Vienkartinė lėšų suma skiriama tik už tuos duomenis, kurie buvo patikrinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (medžių savaiminukai 20 metų amžiaus ir vyresni) ir/ar Ne miško žemės apaugančioje mišku duomenų bazėje (medžių savaiminukai jaunesni nei 20 metų amžiaus).

Daugiau informacijos – Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyrius, Pramonės pr. 11a, Kaunas, tel. +370 671 85 905, +370 687 57 353, el. paštas – domante.insodaite@amvmt.lt, leandras.deltuva@amvmt.lt.