Dar 2021 metais Aplinkos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos subūrė 5 dekarbonizacijos darbo grupes, sudarytas iš žemės ūkio, miškininkystės, energetikos, pramonės, transporto ir žiedinės ekonomikos sektorių ekspertų, socialinių partnerių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų mokslo bei visuomenės atstovų, kurių tikslas buvo kartu ieškoti bendro sutarimo, kaip Lietuvai tapti klimatui neutralia šalimi iki 2050 metų. Viena iš grupių yra žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė. 2024 m. liepos 25 d. įvyko paskutinis šios grupės susitikimas.

Kokį vaidmenį miškas vaidina švelninant klimato kaitą?

Užaugusi mediena kaupiama įvairiuose kaupikliuose: antžeminėje (stiebas, šakos, lapai ir spygliai) ir požeminėje (šaknys) medienoje. Žuvusi mediena tam tikrą laiką (iki pilno supuvimo) fiksuojama sausuoliuose, miško paklotėje, be to praturtina dirvožemį humusu (anglimi). Todėl labai svarbu suprasti ne tik, kiek per metus Lietuvoje užauga miško (metinis medžių stiebų tūrio prieaugis siekia 19,6 mln. m3, Nacionalinė miškų inventorizacija 2023 m.), bet ir nustatyti kiek žalios medienos lieka miške (5,2 mln. m3), atmetus žuvusią (4,6 mln. m3) ir iškirstą (9,8 mln. m3) medienos dalis.

Perskaičiavus į akumuliuoto atmosferinio anglies dvideginio balansą, gauname, kad kasmet augantis miškas fotosintezės būdu iš atmosferos paima 6,1 mln. t CO2 ekv., 5,2 mln. t virsta nuolat irstančiais sausuoliais ir 11,5 mln. t CO2 tenka iškirstai medyno daliai.

Miške kaupiama anglis apskaitoma bendrame Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNŽNKM) sektoriuje, kuris leidžia Lietuvai pasiekti Europos Sąjungos (ES) įpareigojimus, iškeltus 2021–2025 laikotarpiui.

Svarbu pastebėti, kad 2024 metų vasarą buvo gauti duomenys iš Europos Komisijos apie Lietuvoje ŽNŽNKM sektoriuje sukauptus ŠESD kaupimo kreditus. Jie leis ne tik pasiekti 2021–2025 metų sektoriaus įsipareigojimus, bet ir pasidalinti pastangomis su kitais ŠESD apskaitos sektoriais. Palyginimui galima pasakyti, kad miškingosios Lietuvos Šiaurės kaimynės pasižymi gerokai mažesniais anglies kaupimo miškuose balansais, skaičiuojant 1 ha miško (lentelėje neigiamas skaičius rodo CO2 absorbciją, teigiamas – CO2 emisijas).

Todėl Lietuva išsiskiria ir savo ŽNŽNKM sektoriuje sukauptų kreditų kiekiu, kuris sudaro -5,1 mln. t CO2 ekv. (iš jų -2,4 mln. t CO2 ekv. naujai apmiškintuose plotuose). Kitose šalyse kreditų kaupimo rezultatai kontraversiški: Latvija ir Švedija prognozuoja sektoriaus kreditų kaupimą (-1,1 ir -13,6 mln.t CO2 ekv. atitinkamai), o Estija ir Suomija prognozuoja kreditų trūkumą ( +1,7 ir +24,2 mln. t CO2 ekv. atitinkamai) lyginant su įsipareigojimais.

Trūkumas turės būti padengtas kitų sektorių pagalba (ES pastangų pasidalinimo reglamentas). Pagal šį reglamentą sukauptu kreditų kiekiu (-5,1 mln. t CO2 ekv.) Lietuva galės dengti dalį kitų sektorių emisijos, tačiau šis kiekis, pritaikius ŽNŽNKM reglamente numatytą limitą, bus lygus tik 3,25 mln. t CO2 ekv. per penkerius metus.

Deja, šiuo metu Lietuvos miškų absorbcinis potencialas mažėja. Dėl gamtinių priežasčių nuo 2012 metų miško žemės absorbcijos Lietuvoje sumažėjo 35%, nuo 10,6 iki 6,9 mln. t CO2 ekv. Tam, kad būtų išlaikomas ir didinamas šis potencialas NEKSVP numatyta priemonių, kurios padėtų padidinti šias absorbcijas. Didžiausią efektą duodančios tradicinės miškininkystės priemonės – miško žemės ploto didinimas bei našių medynų formavimas atliekant jaunuolynų ugdymus.

Miško žemės plotų didinimą planuojama atlikti tiek sodinant naujus miškus, tiek įtraukiant į miškų valstybės kadastrą savaiminius miškus. Taip pat, į šį planą įtrauktas ir didesnis nukirsto medžio produktų naudojimas. Čia tikimasi, kad eksportui skirta mediena bus nukreipiama į vidinę rinką sukuriant pridėtinę vertę šalyje ir sukaupiant ŠESD ilgaamžiuose medienos produktuose, kurie yra panaudojami statybose.

Iki 2030 metų, tradicinė miškininkystė išlieka viena svarbiausių dedamųjų, norint pasiekti Lietuvai iškeltus tarptautinius ŠESD emisijų mažinimo tikslus. Valstybė, sudarydama NEKSVP, stengiasi politinių priemonių pagalba paskatinti žemės savininkus įveisti kuo daugiau miško ir taip didinti ŠESD absorbcijas. Čia matomas itin svarbus šių savininkų indėlis, kurį papildomai gali paskatinti ES anglies kreditų rinka.

Prie miško žemės absorbcijų didinimo gali prisidėti ir privatūs žemės savininkai. Vis didesnį pagreitį ES įgauna anglies kreditų rinka. Čia žemės savininkai gali užsiimti tvariu ūkininkavimu, taip kaupdami ŠESD savo valdose ir už tai gaudami finansinę grąžą iš įmonių, kurios nori sumažinti savo anglies pėdsaką. Iki 2050 metų pagal įvairius scenarijus anglies ūkininkavimo veiklos ŽNŽNKM sektoriuje CO2 absorbcijas gali padidinti nuo 55 iki 80%.

Prisidėdama prie anglies kreditų sistemos sukūrimo Lietuvoje, Valstybinė miškų tarnyba dalyvauja projekte LIFE22-GIC-LT-GFarm for LIFE „Žaliasis ūkis“, kuris padės Lietuvos gyventojams paprasčiau įsitraukti į anglies kreditų ūkininkavimą ir sukurs suprantamą, paprastą, nacionaliniais duomenimis paremtą ir tarptautinius reikalavimus atitinkančią anglies sertifikavimo sistemą.