15 parų be elektros: Molėtų rajono kaime ESO jau skelbia pašalinęs gedimą, bet laidai tebėra ant žemės

XXI amžiaus Lietuva, modernizuojamas elektros tinklas, milijoninės investicijos ir beveik du milijonai aptarnaujamų klientų. Tačiau Molėtų rajono Pakubėtiškių kaimo gyventojams po rugpjūčio 22-osios audros kasdienybė tapo gerokai paprastesnė ir kartu skaudesnė – pasak vietos gyventojos Reginos Karmazinaitės-Petrauskienės, keturios sodybos jau 15 parų gyvena be elektros, nors per tą laiką gyventojai sulaukė ne vieno pranešimo apie numatomą tiekimo atkūrimą, o galiausiai – ir žinutės, kad gedimas jau pašalintas.

Apie susidariusią situaciją R. Karmazinaitė-Petrauskienė viešai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Jos teigimu, elektros Pakubėtiškėse neliko rugpjūčio 22 dieną. Be elektros liko keturios sodybos maždaug 2 kilometrų ruože. Iš pradžių gyventojams esą buvo pranešta, kad elektros tiekimas turėtų būti atkurtas iki rugpjūčio 29-osios, vėliau terminas nukeltas iki rugsėjo 3 dienos.

Tačiau elektra neatsirado ir rugsėjo 4-ąją. Gyventoja pasakoja tądien gavusi ESO pranešimą, kuriame nurodyta, kad elektros tiekimas jos objekte bus atkurtas tą pačią dieną. Vis dėlto vakaro rezultatas, anot jos, buvo tas pats – elektros nėra.

Dar daugiau klausimų gyventojams sukėlė tai, kas vyko prie pažeistos elektros linijos. Pasak moters, penktadienį prie nuo stulpo nuplėštų laidų atvyko specialus automobilis. Tačiau realių elektros tinklo remonto darbų, jos teigimu, gyventojai taip ir nepamatė. Ji tvirtina, kad ekipažas vietoje praleido apie keturias valandas, o vėliau išvyko paaiškinęs, jog atvykę darbuotojai nėra elektrikai.

Rugsėjo 5-ąją situacija tapo dar paradoksalesnė. Gyventoja teigia gavusi naują ESO žinutę – joje pranešta, kad gedimas objekte pašalintas. Tačiau, anot jos, elektra sodybose taip ir neatsirado, o pažeista linija liko tokios pat būklės.

Šis atvejis ypač jautrus todėl, kad kaime, pasak R. Karmazinaitės-Petrauskienės, gyvena keturi vyresni nei 80 metų žmonės. Ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas kaimo vietovėje reiškia gerokai daugiau nei neveikiantį televizorių ar neįkrautą telefoną. Be elektros neveikia šaldytuvai ir šaldikliai, dalyje sodybų gali kilti problemų dėl vandens tiekimo, siurblių, maisto laikymo ar kitų elektrą naudojančių buitinių sistemų. Generatorius problemą gali sumažinti, tačiau jam reikia nuolat pirkti degalus.

„Už jų varganas pensijas tikrai neužtenka kuro generatoriui, nes reikia dar ir valgyti, vaistams“, – savo įraše situaciją apibūdino gyventoja. Anot jos, rugsėjo 5-ąją jau prasidėjo penkiolikta para be elektros.

Šio konkretaus atvejo aplinkybės kol kas remiasi gyventojos viešai paskelbta informacija, tačiau viena jos minima problema nėra vien Pakubėtiškių gyventojų patirtis.

Pats ESO po rugpjūčio 22-osios audros viešai pripažino, kad dalis klientų gauna SMS žinutes apie pašalintą sutrikimą, nors jų namuose elektros dar nėra. Bendrovė aiškina, kad taip gali atsitikti, kai vienoje vietovėje audra pažeidžia ne vieną, o kelis tinklo elementus. Tokiu atveju klientams rekomenduojama dar kartą informuoti ESO apie tebesitęsiantį elektros tiekimo sutrikimą.

Svarbiausia tai, kad tokia SMS teisiniu ir kompensacijų požiūriu neapibrėžia sutrikimo trukmės. ESO oficialiai skelbia, kad 72 valandos skaičiuojamos iki momento, kai elektros tiekimas objekte faktiškai atkuriamas. Vadinasi, jeigu žmogus gauna pranešimą apie pašalintą gedimą, tačiau elektros realiai nėra, sutrikimo trukmė ir toliau skaičiuojama.

Pakubėtiškių gyventojos nurodomos 15 parų reikštų apie 360 valandų be elektros – tai penkis kartus ilgesnis laikotarpis už 72 valandų ribą.

Po 2026 metų rugpjūčio 22 dienos audros ESO paskelbė atskirą nuostolių atlyginimo tvarką. Privatiems klientams, kuriems dėl audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, bendrovė žada supaprastinta tvarka atlyginti pagrįstus tiesioginius nuostolius. Maksimali bendra tokio atlyginimo suma vienam objektui – 220 eurų. Prašymus gyventojai gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos.

ESO skelbiamose sąlygose numatyta iki 60 eurų už sugedusį maistą, iki 60 eurų už parą pagrįstoms apgyvendinimo išlaidoms, iki 220 eurų generatoriui įsigyti, iki 40 eurų už generatoriaus nuomą ar naudojimą per parą bei iki 90 eurų už generatoriaus kurą per parą. Vis dėlto bendra pagal šią supaprastintą tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarką vienam objektui išmokama suma negali viršyti 220 eurų. Vaistų ir sugadintų elektros prietaisų atvejai, ESO teigimu, gali būti vertinami individualiai.

Be šio nuostolių atlyginimo numatytas ir antras, atskiras kompensavimo mechanizmas – kompensacija už teisės aktuose nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad, VERT priėmus sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos, tokia kompensacija reikalavimus atitinkantiems klientams bus apskaičiuojama automatiškai. Šios dvi išmokos viena kitos nemažina.

Pakubėtiškių situacija išryškina ir gerokai platesnį klausimą – kiek atsparus Lietuvos elektros skirstomasis tinklas atokesnėse kaimo vietovėse.

ESO aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų bei prižiūri daugiau kaip 133 tūkst. kilometrų elektros tinklų. Maždaug 61 proc. elektros linijų vis dar yra oro linijos, o apie 39 proc. – kabelinės.

„XXI amžius, o gyvename kaip akmens amžiuje“, – savo viešą kreipimąsi apibendrino R. Karmazinaitė-Petrauskienė.

Ši istorija kelia ne tik klausimą, kada keturiose Pakubėtiškių sodybose pagaliau atsiras elektra. Ne mažiau svarbu, kaip sistemoje gali atsirasti pranešimas apie pašalintą gedimą tuo metu, kai gyventojas vis dar sėdi tamsoje, ir ar atokiausių Lietuvos kaimų žmonės ekstremalių reiškinių metu netampa paskutiniaisiais eilėje, kai skaičiuojamos jau ne valandos, o savaitės.