Latvijos veterinarijos tarnyba galės tikrinti tranzitu gabenamus grūdų krovinius šalies uostuose

Latvijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) galės tikrinti tranzitu vežamus grūdų krovinius Latvijos uostuose, penktadienį žurnalistams pareiškė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.

Konkretų sprendimą šiuo klausimu vyriausybė planuoja priimti kitą savaitę.

Ministras pirmininkas pranešė, kad aptarė šį klausimą su Ukrainos ministru pirmininku, kurio paklausė, kaip Latvijai reikėtų reaguoti į tai, kad Rusija blokuoja Juodosios jūros kanalą, skirtą grūdų gabenimui.

A. Kulbergas sakė, kad Rusija Ukrainoje pavogtus grūdus sumaišo su rusiškaisiais ir gabena juos per kitų šalių uostus, o šiuo metu spaudimas dėl tranzitinių grūdų krovinių jaučiamas visuose Baltijos šalių uostuose.

Ministras pirmininkas pripažino buvęs nustebęs, sužinojęs, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba per visus karo metus neturėjo teisės tikrinti tranzitu vežamų grūdų krovinių.

Anot jo, vyriausybės sprendimu tokia teisė bus suteikta, o Ukraina yra pasirengusi nusiųsti į Latviją savo ekspertus, kurie galės geriausiai nustatyti, kokie grūdai auginami Ukrainoje ir ar į Latviją atgabentuose tranzitiniuose grūdų kroviniuose yra Ukrainoje pavogtų grūdų.

Kitą savaitę vyriausybė galbūt priims sprendimą uždrausti Rusijos grūdų tranzitą per Latviją.

A. Kulbergas atitinkamoms ministerijoms pavedė per artimiausią savaitę parengti griežtesnius reikalavimus dėl pateikiamų įrodymų apimties, įskaitant papildomas deklaracijas ir sertifikatus, siekiant užtikrinti, kad perkraunami ar tranzitu vežami grūdai nebuvo gauti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Nurodė atlikti grūdų kilmės patikrinimą

A. Kulbergas yra nurodęs atlikti tranzitu per Latvijos uostus gabenamų grūdų kilmės patikrinimą.

Po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Serhijumi Koreckiu Latvijos ministras pirmininkas iš Ukrainos praėjusio mėnesio pabaigoje gavo informaciją apie didelius kiekius grūdų, kaip spėjama, pavogtų iš okupuotų Ukrainos teritorijų, ir apie riziką, kad dalis šių grūdų, lydimų dokumentų, nurodančių Rusijos kilmę, taip pat galėtų būti gabenama per Latvijos uostus.

„Tai labai rimta informacija, kurios Latvija negali ignoruoti. Jei Ukrainos aukščiausio rango pareigūnai atkreipia dėmesį į tokią riziką, o mes tuo pat metu matome neįprastą rusiškų grūdų tranzito paklausos padidėjimą, mūsų pareiga yra nedelsiant imtis veiksmų. Negalime leisti, kad mūsų geležinkeliai ir uostai taptų atsarginiu Rusijos karo ekonomikos koridoriumi“, – tuomet pabrėžė A. Kulbergas.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Rusijos grūdų eksportuotojai dėl Ukrainos atakų prieš laivus ir uostų infrastruktūrą pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų į Baltijos jūrą.

Per praėjusį eksporto sezoną – nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio – Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto. Per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo išsiųstas tik 1 mln. tonų.

Tačiau, pasak agentūros „Reuters“ cituojamų šaltinių, nuo naujojo sezono pradžios iki 2026 metų rugpjūčio vidurio grūdų gabenimo į Rusijos Baltijos jūros uostus paklausa jau siekė 5 mln. tonų.

Be to, Rusijos eksportuotojai vis dažniau žvalgosi į Baltijos valstybių, visų pirma Latvijos uostus, ir spėjama, kad siuntų apimtys rugsėjį smarkiai padidės.

Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų buvo sunaikinta daugiau nei 80 proc. Rusijos grūdų eksporto pajėgumų. Ekspertų skaičiavimais, rugpjūtį kviečių eksportas sudarė vos 1,9 milijono tonų ir buvo mažiausias per pastaruosius 16 metų.