Latvija planuoja 300 proc. tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos

Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius identifikuoti galbūt pavogtus ukrainietiškus grūdus ir taikyti sankcijas jų eksportui, pirmadienį po koalicijos posėdžio žurnalistams pareiškė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.

Taip pat planuojama užtikrinti galimybę tikrinti tranzitu vežamus krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos atstovais bei laboratorijomis nustatant grūdų kilmę.

A. Kulbergas pabrėžė, jog Latvija siekia bendros Baltijos šalių pozicijos, kad „Rusijos grūdai nenaudotų regiono infrastruktūros“. Jis jau aptarė šį klausimą su Estijos ministru pirmininku ir planuoja derybas su Lietuvos vyriausybės vadovu.

Po savaitinio koalicijos posėdžio premjeras žurnalistams sakė, kad Rusija mėgina kuo labiau padidinti savo grūdų eksportą ir kartu riboja Ukrainos galimybes naudotis Juodosios jūros eksporto koridoriumi. Remiantis Ukrainos pateikta informacija, iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežti grūdai taip pat gali būti sumaišyti su rusiškais grūdais.

Latvijos koalicijos partijos susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latviją, teikiant pirmenybę Latvijos ūkininkų interesams ir užkertant kelią iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtų grūdų apyvartai.

„Naujosios vienybės“ frakcijos narys Arvilis Ašeradenas pareiškė pritariantis ministro pirmininko pasiūlytiems sprendimams ir kartu pabrėžė, kad Rusijos grūdai neturėtų būti gabenami per Latviją. Jis atkreipė dėmesį į būtinybę aiškiai identifikuoti ir atskirti grūdus, kilusius iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

Tuo metu Nacionalinio susivienijimo frakcijos narys Artūras Butanas pranešė, kad jo partija parengė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis siekiama visiškai uždrausti Rusijos grūdų tranzitą per Latvijos uostus ir infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad tarifų didinimo tikslas turėtų būti ne papildomos pajamos, o ekonominis tranzito nenaudingumas.

Ekonomikos ministras Viktoras Valainis pažymėjo, kad sprendimais dėl grūdų pirmiausia turi būti ginami Latvijos ūkininkų interesai, užtikrinant jiems galimybę naudotis uostų ir transporto infrastruktūra eksportui palankiausiu laiku.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Rusijos grūdų eksportuotojai dėl Ukrainos atakų prieš laivus ir uostų infrastruktūrą pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų į Baltijos jūrą.

Per praėjusį eksporto sezoną – nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio – Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto. Per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo išsiųstas tik 1 mln. tonų.

Tačiau, pasak agentūros „Reuters“ cituojamų šaltinių, nuo naujojo sezono pradžios iki 2026 metų rugpjūčio vidurio grūdų gabenimo į Rusijos Baltijos jūros uostus paklausa jau pasiekė 5 mln. tonų.

Be to, Rusijos eksportuotojai vis dažniau žvalgosi į Baltijos valstybių, visų pirma Latvijos uostus, ir spėjama, kad siuntų apimtys rugsėjį smarkiai padidės.

Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų buvo sunaikinta daugiau nei 80 proc. Rusijos grūdų eksporto pajėgumų. Ekspertų skaičiavimais, rugpjūtį kviečių eksportas sudarė vos 1,9 milijono tonų ir buvo mažiausias per pastaruosius 16 metų.