Berlyne vykusiame Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA 2023) susirinkę žemės ūkio ministrai diskutavo apie klimato kaitą, biologinės įvairovės praradimą bei draugiškų klimatui ir gamtai maisto sistemų vystymą.

Sveikindamas į jau 15-ąjį kartą vykusį forumą susirinkusius žemės ūkio ministrus, Vokietijos žemės ūkio ir maisto ministras Cemas Özdemiras (Cem Özdemir) pabrėžė, kad siekiant efektyvaus atsako į trumpalaikes ir ilgalaikes krizes yra būtinas glaudus bendradarbiavimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis video sveikinime padėkojo už Juodosios jūros grūdų iniciatyvą bei paragino šalis prisijungti prie humanitarinės pagalbos iniciatyvos „Grain from Ukraine“. „Pasaulis turėtų parodyti daugiau ryžto, siekiant sustabdyti tuos, kurie drįsta blokuoti maisto tiekimą“, - sakė V. Zelenskis.

Būtinybę ir toliau remti Ukrainą, užtikrinti jos infrastruktūros funkcionavimą ir žemės ūkio produktų eksportą pabrėžė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie galimybes kurti klimatui draugiškas maisto sistemas.

„Ukrainos ūkininkai yra mūsų herojai, padedantys užtikrinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą. Tačiau taip pat turime dorotis su klimato ir biologinės įvairovės krizių problema ir paspartinti perėjimą prie tvaresnio žemės ūkio, kad būtų užtikrintas ilgalaikis aprūpinimas maistu ir maisto sistemų atsparumas“, - teigė ministras.

Ministrai diskutavo apie tai, kaip žemės ūkio sektorius gali sukaupti daugiau anglies dioksido ir efektyviau naudoti energiją. Jie taip pat dalijosi įžvalgomis, kaip sukurti ir įdiegti klimatui pažangias gyvulininkystės bei augalininkystės sistemas, sumažinti maisto nuostolius ir švaistymą bei skatinti sveiką mitybą vystant tvarias maisto sistemas.

Anot ministro K. Navicko, svarbu užtikrinti ūkininkams tinkamas sąlygas dalyvauti naujuose anglies kaupimo ūkininkavimo verslo modeliuose.

„Bearimis ūkininkavimas, augalų kaita, tarpinių kultūrų auginimas, ariamų durpynų pavertimas pievomis – visa tai jau remiame naujajame BŽŪP, kad padidintume anglies kaupimąsi dirvožemyje. Skaitmeninės technologijos, naudojamos gamybos efektyvumui didinti, kartu sumažinant poveikį aplinkai, yra dar viena vertinga priemonė. Labai svarbus ir vartotojo vaidmuo pereinant prie klimatui palankių maisto sistemų“, - sakė ministras.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas lietuvis per metus iššvaisto apie 140 kilogramų maisto, didžioji dalis susidaro namų ūkiuose (61 proc.) ir žemės ūkio sektoriuje (21 proc.). Siekdama spręsti pastarąją problemą, Žemės ūkio ministerija teikia paramą labdaros organizacijoms, kad jos surinktų produkcijos perteklių iš ūkininkų. Šis išsaugotas maistas yra apdorojamas ir išdalinamas tiems, kuriems jo reikia.

„Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip maisto praradimo mažinimas gali būti sprendimas siekiant padidinti maisto prieinamumą ir užtikrinti aprūpinimą maistu“, - Lietuvos patirtimi pasidalijo žemės ūkio ministras.

Klimato krizė kelia vis didesnę grėsmę pasauliniam maisto saugumui. Tai ypač paveikia žemės ūkio sektorių, nes gamyba yra neatsiejama nuo aplinkos. Dykumėjimas, vandens trūkumas ir ekstremalių oro reiškinių augimas sukelia didelių nuostolių ir jau šiandien kelia grėsmę milijonų žmonių pragyvenimui. Tuo pačiu metu maisto sistemos taip pat prisideda prie klimato kaitos. Forume pabrėžta, kad pasaulinė maisto sistemų pertvarka turi būti skubesnė nei bet kada anksčiau, kad būtų pasiekti klimato veiksmų tikslai, tai pažymėta ir ministrų patvirtintoje šio forumo deklaracijoje.