Miškas ar tik statūs pinigai?
Šiandien tik pinigai spindi daugelio miško savininkų godžiuose akyse
Vis dar nenurimsta aistros dėl masinio miškų naikinimo. Dalis visuomenės aktyviai įsijungė už miškų išsaugojimą, itin po to, kai Seime buvo ilgai svarstomas naujo dešimto poligono įkūrimas Kapčiamiesčio apylinkėse. Matėme, kaip gana vieningai tiek valdančiųjų, tiek opozicijos pastangomis Seime buvo priimtas įstatymas dėl Kapčiamiesčio poligono įsteigimo. Tai gana retas reiškinys, kad taip nutinka. Iššifruoti tokį vieningumą nesunku. Per tokius projektus, kai metamos milžiniškos lėšos į vykdomas statybas ir per klojamus betonus bei kertamus miškus galimai dalis elito ženkliai pagerins ir savo gyvenimo lygį. Juolab, kad vykdant gynybai skirtų objektų auditą, padaryti jį išsamų labai sunku. Bet grįžtu prie miškininkystės reikalų.
Situacija ženkliai pablogėjo, kai berods 2018 m. buvo panaikintos 42 urėdijos ir miškus pradėta valdyti iš viršaus, vadovaujant Generalinei miškų urėdijai. Valstybiniai miškai, girios nebeteko tikrų miško šeimininkų. Iš kažkur su galinga miškų technika atvažiavę plynai iškerta mišką. Kelios dešimtys padalinio darbuotojų gauna už kiekvieną nupirktą žaliavinę medieną. Miškas iškirstas, bet laikoma, kad ta teritorija – ir toliau miškas. Nueita pačiu primityviausiu keliu, realizuojant tik žaliavinę medieną, nes net regioniniai padaliniai nebeturi savo lentpjūvių. Berods prieš porą metų rašiau, kad iš miško galima gauti ne mažiau kaip 10 naudų. Kaip minėjau, padaliniai apsiriboja, pardavę bemaž vien žaliavinę medieną. Tai pats blogiausias ūkininkavimo būdas, kuris būdingas neturtingoms šalims, bandančioms gyventi, parduodant pirmines žaliavas. Pelningumas žymiai padidėtų, jei padaliniai, turėdami lentpjūves, gamintų ruošinius mediniams rastiniams namams arba juos surinkinėtų. Tai seni, gerai žinomi būdai, esant normaliai organizacijai, ko gero, veiktų ir šiais laikais. Jei neklystu, valdžia yra priėmusi nutarimą skatinti medinių rastinių namų plėtrą mūsų šalyje. O kur kitos naudos? Daugelyje vietų miškuose yra puikios sąlygos rekreacijai, įrengus modernias poilsiavietes prie vandens telkinių, upelių. Kasmet vis labiau madinga miško terapija, taip vadinamos miško maudynės, kur miškininkai, baigę kursus, galėtų būti sveikos gyvensenos skatintojai, o miškininkas dar galėtų suteikti žinių apie miško augaliją ir gyvūniją.
Rimti padaliniai savo valdose turėtų turėti ir medelynus, nes poreikis įvairių rūšių medeliams yra labai padidėjęs. Sodybų savininkams miškininkas profesionalas galėtų patarti, pasiūlyti, kokios medžių ar krūmų rūšys gali augti konkrečioje vietoje. Manau, kad urėdijos padaliniai (nebūtinai visi) galėtų prisidėti prie retų gyvūnų gausinimo programos, paleidžiant juos į natūralias buveines. Tai galėtų būti kurtiniai, tetervinai, jerubės, didieji apuokai, kurapkos. Pagaliau baigia išnykti pilkieji kiškiai, jau nekalbant apie baltuosius kiškius. Egzistuoja ne viena įdomi vertinga gyvūnų rūšis, kuri yra ant išnykimo ribos. Kai kas gali pasakyti, kad tai yra daroma, o didžiausią įdirbį turi Kauno zoologijos sodas. Ten veisiamos gražiosios varlės raudonpilvės kūmutės, didieji apuokai, niūraspalviai auksavabaliai, lūšys. Taipogi bandoma padauginti žalvarnių skaičių, atsivežtų iš Vengrijos. Bet tai labai nedidelės apimtys, jos visiškai netenkina ir nepadeda, kad nykstančios rūšys plačiau sugrįžtų į buvusias tinkamas buveines.
Kodėl miškuose, kur yra sąlygos, neįrengus dirbtinių tvenkinių komercinei žvejybai? Miškuose idealios sąlygos vystyti aptvarinę elnininkystę, netgi, sakyčiau, įmanoma turėti briedžių fermą. Dar viduramžiais vietinės Sibiro gentys briedžius naudojo kaip kinkomuosius gyvūnus, o Švedijos karalius Karolis XI XVII a. pabaigoje eksperimentavo su ,,briedžių kavalerija“. O kur dar miško gėrybės – uogos, grybai, vaistažolės, beržų-klevo sulos surinkimas. Miškai idealios sąlygos ir bitininkystę plėtoti. Tiesa, dauguma paprieštaraus, kad daugėjant rudųjų lokių – tai neįmanoma. Manau, lengvai išsprendžiama ir ši problema. Reikėtų bitininkauti bitidėse su elektros piemeniu, gal ir su garsiniu šūviu, atbaidant smailižes nuo įsibrovimo bitidėn. Tiesa, praleidau momentą, kad turint lentpjūvę, be pagrindinių medienos gaminių, kodėl negaminti įvairių tipų inkilus ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams. Aktyviuoju periodu per naktį vienas sumedžioja kelis tūkstančius uodų. Tikiu, paklausūs turėtų būti ir mini aviliukai kamanėms.
Ko gero, išvardijau daugiau nei 10 naudų, kurias galima gauti šeimininkaujant netradiciškai. Kadaise šitą projektą buvau pavadinęs „miško simfonija“, nes, kaip ir orkestre, pilnavertiškai skamba muzika, kai groja įvairūs instrumentai. Taip ir miškas turi duoti daug naudų. Nereikėtų pamiršti, kad miškas sugeria daug CO2 (,,užrakinama anglis“), iškirtus mišką, keičiasi vandens režimas, džiūsta vandens telkiniai, upeliai, gruntinis vanduo žemėja. Visa tai reikia įskaičiuoti, nors realiai atrodo, kad nauda neapskaičiuojama.
Aišku, galima pasiteisinti, kur rasi tiek norinčių dirbti ir gyventi miškų aplinkoje. Tai štai, jeigu būtų leista kurtis sodyboms miško paskirties žemėse, norinčių atsirastų ne vienetai. Man niekaip nesuprantamas valdžiažmogių bijojimas įstatymu įteisinti, kad galima būtų kurti sodybas ir miško paskirties žemėje. Gal dėl to, kad mažiau būtų akių, kaip naikinami miškai?
Baigiant, Aplinkos ministerija savo įsakymu 2027 m. patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų kirtimo normą. Tai šioks toks proveržis, saugant nuo be atodairos kirtimo apimčių.
Pradžioje mane nudžiugino ,,Ūkininko žiniose“ perskaičius straipsnį, kad Lietuvoje atgimsta agromiškininkystė, net svarstoma finansiškai tai skatinti. Pamaniau, kad miškų sektoriuje bus skatinama užsiminėti ne tik medienos ruoša, bet panašiomis veiklomis, kurias bandžiau išvardinti. Pasirodo, ūkininkai savo dirbamuose plotuose bus remiami sodinant medžių juostas ir pavienius medžius dirbamuose laukuose ir pan. Suprantama, tai sveikintina, bet, atrodo, labiau norima atitraukti dėmesį, kas realiai vyksta miškininkystės sektoriuje. Šiandien, deja, ne girios, miškai, o mediena ir pinigai spindi daugelio miško savininkų godžiuose akyse.
