Senieji Lietuvos dvarai turi savo istorijas, iš kurių labai atsargiai į viešumą kyla praeities įvykių, pavienių gyvenimų tikrovė. Dvarų slėpiniai lieka patrauklūs šiandienos žmogui, ypač, išsiilgusiam buvusios romantikos ir kitokių kultūrinių reiškinių. Kas prisimename, kada paskutinį kartą rašėme laišką, paėmę elegantišką plunksną?.. Europos paveldo dienos – tai kultūros paveldo pažinimo ir aktualizavimo projektas, kuriuo siekiama supažindinti visuomenę su saugotina praeities kultūros istorija. Tradiciškai, Europos paveldo dienų programa turtinga, vyksta pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, seminarai, atvirų durų dienos, parodos lankytinuose kultūros objektuose.

Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 9-ąją, visuomenė pakviesta į margaspalvius ir įdomius kultūros paveldo dienų renginius, vykusius Dūkšto dvare. Europos paveldo dienų tema: „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“. Pristatydama vykdomą projektą „Dūkšto dvaro kultūros pėdsakais“, visus susirinkusius į renginį pasveikino ir su kultūrine dienos programa supažindino Ignalinos krašto muziejaus darbuotoja Renata Veličkienė.

Dvaro svečiai rinkosi kiekvienam asmeniškai įdomius ir patrauklius užsiėmimus. Didelį būrį interesantų į pažintinį pasivaikščiojimą po dvaro teritoriją, sodą, alėjas, dvarui priklausiusias kapines lydėjo dvaro administratorius Gintautas, kuris vaizdingais pasakojimais priminė pagrindinius Dūkšto dvaro biografijos faktus.

„Dūkšto dvaras minimas jau XVI a. Kūrėsi XVIII a. pab. – XIX a., valdant iš pradžių Giedraičiams (dvarus tyrinėjęs R. Matkevičius-Matusas tai neigia – red.), Stabrovskiams. Nuo 1813 m. valdė Beganskiai, kurie suteikė rūmams ryškius klasicizmo bruožus. 1901 m. dvaras atiteko Vilniaus universiteto auklėtiniui, filomatų draugijos kūrėjui, poetui ir geologui Tomui Zanui, susituokusiam su tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Terese. Pas juos dažnai svečiuodavosi poetas Adomas Mickevičius, kurio vardu pavadinta viena alėja. Dvare yra gyvenęs žymus Vilniaus meno mokyklos tapytojas Jonas Rustemas. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. 1939–1944 m. dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla.

Architektūros požiūriu vertinant statinius, „rūmai vienaaukščiai su dviaukščiu mezoninu centre ir rūsiais. Netoli rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė-arklidė, svirnas ir kumetynas. Ūkiniams pastatams būdingi liaudiški motyvai“, – pasakojo Gintautas.

Dūkšto dvaro parkas – vietinės reikšmės gamtos paminklas. Įkurtas apie 1862 m. Užima 1,8 ha. Ties Parsvėtaičio ežero kranto vingiu atsišakoja reprezentacinė alėja, vedanti per parką į rūmus. Alėja vietomis apsodinta dviem ir net trimis medžių eilėmis. Priešais rūmus yra didelis parteris. Kita alėja iš kelio į rūmus eina iš rytų pusės. Už rūmų į pietus reljefas žemėja Parsveto ežero link. Parke kažkada būta dirbtinių terasų. Buvo įrengti keturi tvenkiniai: trys maži ir vienas didesnis. Virš kanalų būta arkinių tiltelių. Auga apie 40 rūšių medžių ir krūmų. Vienoje tankiai medžiais apsodintoje stačiakampėje parko aikštelėje stovėjo medinis dvarininko poilsio namas (neišlikęs). Prie dvaro parko buvo net 4 vaismedžių sodai“, – pasakojo dvaro administratorius, pakviesdamas renginio svečius aplankyti Dūkšto dvarui priklausiusias kapinaites.

Tolimesnėje dienos programoje daugeliui tapo įdomi paskaita-diskusija „Ar kiekvienas dvaras gali papasakoti intriguojančią, įdomią istoriją“?, kurią skaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. dr. Salvijus Kulevičius.

Iškilmingos dienos baigiamuoju renginių akcentu tapo „Trio Nantes“ – arfos, fleitos ir soprano trio (Milda Baronaitė-Gudeikienė, Julita Puidokė, Gabrielė Ašmontaitė-Bačkuvienė) pasirodymas, su plačiais istoriniais ekskursais į tuos laikus, kada dar gyvavo estetinis romantizmas, subtili poetinė lyrika, lengva instrumentinė muzika, pasižyminti išpuoselėtu skoniu viskam, kas yra gražu.

Dvaro patalpose veikė kulinarinio paveldo, praktinių bei kūrybinių dirbtuvių erdvės, kuriose senąją dvaro kulinariją pristatė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, paveldo komunikacijos tyrinėtojas, istorikas, archeologas, prof. dr. Rimvydas Laužikas ir istorikė, gidė, rašytoja Anželika Laužikienė.

Renginio svečias, rajono meras Laimutis Ragaišis dėkojo už visuomenei atvertas kultūrines erdves Dūkšto dvaro savininkams, visiems paveldo dienos programos dalyviams, organizatoriams, svečiams primindamas krašto istorijos svarbą ateinančių kartų palikime. Akademinės visuomenės nariams įteiktos atminimo dovanos. 

Svečiams dovanas teikė ir padėkos žodžius tarė Karšto muziejaus direktorė Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys, Renatai Veličkienei dovanojo spalvingą rudens gėlių puokštę, dalyvavusiems akademinės visuomenės nariams – Dūkšto vėliavą.

Viso renginio metu dalyviai turėjo galimybę parašyti ir išsiųsti laišką iš dvaro… Ne vienas ėmė elegantišką plunksną į rankas ir mąstė apie pasirinktą adresatą. 

Sigita TELYČĖNAITĖ, („mignalina.lt“)