Rudeninė gyvačių migracija – kaip elgtis, sutikus žaltį ar angį

Rudens pradžioje miškuose, pievose ir net šalia sodybų dažniau nei įprastai galime pastebėti gyvačių. Nors daugeliui jų vaizdas kelia baimę, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai ramina – dauguma Lietuvoje gyvenančių gyvačių rūšių yra visiškai nepavojingos. Sutikus gyvatę, rekomenduojama išlikti ramiems, paisyti atsargumo ir prisiminti, kad šie ropliai yra neatsiejama mūsų gamtos dalis.

Keliauja žiemoti

Gyvačių elgesys kinta priklausomai nuo metų laiko: pavasarį jos bunda iš žiemos miego ir poruojasi, o rudenį leidžiasi į migraciją žiemojimo vietų link. Todėl tai, kad šiuo metu gyvates pastebime dažniau, yra visiškai natūralus reiškinys.

Dauguma – nepavojingos 

Lietuvoje veisiasi kelios rūšys žalčių ir vienintelė nuodinga gyvačių rūšis – angis. Angių dažniau pasirodo rugpjūtį, kai jos atveda jauniklius, ir ankstyvą pavasarį poravimosi metu. Angys mėgsta įsikurti sausose pievose netoli aukštapelkės ar aukštapelkės pakraščiuose. O žalčiai mėgsta įvairesnes vietas: kuriasi prie upelių, nevengia ir žmogaus kaimynystės. Miške taip pat galima sutikti kartais su gyvate painiojamų trapiųjų gluodenų. Jų bijoti neverta – tai nepavojingi bekojai driežai, nors žmonės klaidingai dažnai juos vadina geležinėmis gyvatėmis, suprask – pačiomis pikčiausiomis..

Kaip atskirti?

Nors žaltys ir angis iš pirmo žvilgsnio yra panašūs, juos atskirti galima pagal spalvas ir vyzdžių formą. Lietuvoje dažniausiai galima sutikti geltonskruostį žaltį (Natrix natrix). Jie turi ryškias geltonas arba oranžines dėmes galvos šonuose, jų akių vyzdžiai – apvalūs. 

O dažniausiai sutinkama paprastoji angis (Vipera berus) ant nugaros turi zigzago formos raštą, jų akių vyzdžiai yra elipsės formos – kaip katės.

Kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus?

Laimei, žalčių įkandimai nėra pavojingi. Gindamiesi žalčiai dažniau išleidžia skystas, blogą kvapą skleidžiančias išmatas arba apsimeta negyvais, negu kanda. O angies įkandimas gali būti pavojingas sveikatai ar net gyvybei – priklausomai nuo kiekvieno žmogaus organizmo. Įkandus žalčiui, ant odos pastebėsime daug smulkių dantukų paliktų žymių. Įkandus angiai, odoje matomos dvi mažos skylutės, išsidėsčiusios maždaug 1 cm atstumu viena nuo kitos. Įkandus bet kokiai gyvačių rūšiai miškininkė pataria nedelsiant kreiptis į medikus.

Geriausias būdas išvengti gyvačių įkandimo, miške lankytis su botais ilgu aulu. Taip pat rekomenduojama apžiūrėti aplinką, prieš tiesiant ranką link grybo ar uogos. Pamačius gyvates, patartina elgtis ramiai, nesiartinti, nebandyti jų liesti ar sužaloti – tiesiog siūlau pasukti skirtingais keliais.