Luokės bažnyčia – viena pirmųjų Žemaitijoje

Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių Šv.Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI – XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose.

Istoriniuose šaltiniuose ir literatūroje

Luokės bažnyčia fragmentiškai arba kiek išsamiau minima kai kurių istorikų straipsniuose. Juose dažnai remiamasi vyskupo Motiejaus Valančiaus informacija iš „Žemaičių vyskupystės“.

Bent kol kas išsamiausias straipsnis apie Luokę, pateikiant žinių ir apie jos bažnyčia, yra Algimanto Miškinio monografijoje „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, I dalis“ (Vilnius, 2004). Vertingos kunigo Vincento Juzumo žinios apie Luokės bažnyčią veikale „Žemaičių vyskupystės aprašymas“, kuris parengtas ir išleistas Antano Ivinskio iniciatyva 2012 metais.

Apie Luokės bažnyčią parašyta Adomo Butrimo knygoje „Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai“, išleistoje 2005 metais.

Luokiškės Eglė Kučikienė ir jos mama Sofija Gedminienė daug metų tyrinėja Luokės istoriją, parašė veikalą, kuris kol kas knyga dar neišleistas.

Istoriniai šaltiniai apie Luokę ir jos bažnyčią siekia XV amžiaus pirmąją pusę. Žemaičių vyskupystės aktai, kuriuose minima ir Luokės bažnyčia bei jos kunigai, paskelbti Paulio Jatulio sudarytuose dviejuose tomuose senųjų aktų rinkiniuose „Codex Mednicensis seu Samogitiae Diocesis“, kurie išleisti Romoje 1984 ir 1989 metais.

Luokės bažnyčios istorijai labai svarbūs XVII amžiaus Žemaičių vyskupų vizitacijų aktai. Lietuvos katalikų mokslo akademija dvejomis knygomis 2011 metais išleido Žemaičių vyskupystės bažnyčių vizitacijų aktų knygas: „Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611–1651 m.), sudarytojas Liudas Jovaiša; „Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675–1677 m. sudaryti vizitacijų aktai“, sudarytojas Mindaugas Paknys.

Bažnyčios inventoriai, deja, likę tik iš XIX amžiaus pabaigos, bet ji aprašoma ir to amžiaus kai kuriuose vizitacijų aktų rinkiniuose, kurių rankraščiai saugomi Valstybės istorijos archyve. Visgi šiame straipsnyje apsiribojama pateikiant informaciją apie Luokės bažnyčią XV – XVII amžiais.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi unikalūs su Luokės bažnyčia susiję aktai, kurie yra suskaitmeninti ir pasiekiami bibliotekos elektroniniame archyve: Žemaičių vyskupo Baltramiejaus 1471 m. raštas, kuriuo jis suteikia 40 dienų atlaidus Luokės bažnyčią aplankantiems ir joje nustatytą skaičių poterių sukalbantiems maldininkams; didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1493 metų privilegija Luokės bažnyčiai; Žemaičių vyskupo Martyno 1499 metų raštas, kuriuo jis irgi suteikia 40 dienų atlaidus Luokės bažnyčią aplankantiems ir joje nustatytą skaičių poterių sukalbantiems maldininkams; popiežiaus legato, Gvardialfieros vyskupo Zacharijo Ferrerio (1479 – 1524) raštas, kuriuo jis suteikia atlaidus Luokės bažnyčią aplankantiems; popiežiaus legato kardinolo Tomo 1519 metų sausio 18 dienos raštas, kuriuo jis Luokės bažnyčią aplankantiems maldininkams suteikia 100 dienų atlaidus; 1545 metų Dirvonėnų valsčiaus bajoro Bogdano Jonaičio dovanojimo aktas, kuriuo jis dovanojo valstiečius Luokės bažnyčiai; Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro 1582 metų raštas, kuriuo Luokės bažnyčią su jos turtais ir pajamomis priskiria Varnių katedros vikarams išlaikyti.

Labiau Luokės nei jos bažnyčios praeičiai pažinti reikšmingi Reginos Stonkutės – Žukienės darbai, likę rankraščiuose ir paskelbti „E-pavelde“: „Luokė“ (2013) ir „Senosios Luokės istorijos“ (2007).

Kai kurie dokumentai aptikti visai neseniai. 2022 metais miestelio bažnyčios klebonas Virginijus Palionis, tvarkydamas klebonijoje dokumentus, aptiko senovinius pergamentus.

Žinodamas, kad Sofija Gedminienė su dukra Egle tyrinėja Luokės istoriją, jis pergamentus nunešė joms. Supratusios, kad Virginijus Palionis aptiko labai senus dokumentus, jos kreipėsi į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Į Luokę atvyko bibliotekos darbuotojai.

Išnagrinėjus pergamentus, paaiškėjo, kad vienas jų – seniausias – yra 1471 metų spalio 22 dienos Žemaičių vyskupo Baltramiejaus raštas, suteikiantis 40 dienų atlaidus Luokės bažnyčią aplankantiems ir maldininkams.

Kitas pergamentas, datuotas 1499 metų birželio 17 dieną, yra Žemaičių vyskupo Martyno raštas, kuris taipogi Luokės bažnyčią aplankiusiems maldininkams suteikė 40 dienų atlaidus. Šio dokumento išliko net du antspaudai, kas taipogi didelė vertybė.

Trečias dokumentas – 1519 metų sausio 18 dienos popiežiaus legato, kardinolo Tomo raštas, kuriuo suteikiami 100 dienų atlaidai. Tiesa, šio dokumento išliko vėlesnis nuorašas.

Rašant šį straipsnį, ne kartą konsultuotasi su Luokės istoriją tyrinėjančia gydytoja Egle Kučikiene. Dėkoju jai už suteiktą informaciją ir įžvalgas.

XV amžiuje

Istorikų darbuose galime aptikti prieštaringų svarstymų dėl Luokės bažnyčios pastatymo datos. Patikimą pirmojo Luokės paminėjimo ir bažnyčios pastatymo datą nustatė Luokėje gyvenanti gydytoja Eglė Kučikienė. Paprašyta pateikti informacijos apie pirmąjį Luokės paminėjimą, Eglė Kučikienė pranešė patikimą pirmojo Luokės paminėjimo datą. Pauliaus Jatulio 1984 metais išleistame Žemaičių vyskupystės aktų rinkinio „Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis“ pirmame tome yra paskelbtas 1417 metų gruodžio mėnesio 5 dieną (praėjus vos 2 mėnesiams nuo vyskupijos įkūrimo – 1417 spalio 24 dieną) lotynų kalba Medininkuose (Varniuose) rašytas aktas. Jame rašoma, kad „pasaulietis Petras ir jo šeima“ suteikia teisę vyskupams žvejoti Veiviržos, Šalpės, Upetos, Šilupio upėse. Raštą surašė notaras Stanislovas su patikimais liudininkais, kurių vienas – Luokės klebonas Dovydas Mikalojus (David Nicolao). Tai labai svarbi informacija, neginčijamai patvirtinanti, kad 1417 metais Luokė jau turėjo bažnyčią, kuri galėjo būti pastatyta ir anksčiau.

Iš vėlesnių laikų mums pasiekė fragmentiškos žinios apie Luokės bažnyčią. 1434 – 1435 metais vyskupu buvo Martynas I Luokiškis. Įvardijimas pagal vietovę buvo dažnas to meto reiškinys. O čia neaišku, ar Martynas buvo kilęs iš Luokės, ar Luokėje, iki tapdamas vyskupu, kunigavo. Žemaičių vyskupų portretų galerijoje, pagal 1675 metų Varnių katedros vizitacijos aktą, buvo jo portretas su įrašu: „Martynas iš Luokės, parapijos klebonas, vyskupas, išskirtinai atsidavęs maldai ir pamaldumui; paskelbtas vyskupu, bet nesulaukė metų pabaigos“. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ tvirtino, kad Martynas, iki tapdamas vyskupu, buvo Luokės klebonas.

Algimantas Miškinis minėtoje monografijoje teigė, kad Luokę Vytautas kartu su kitomis žemaitijos vietovėmis 1421 metais dovanojo Medininkų (Žemaičių) vyskupystei. Iš tikrųjų 1421 metų Vytauto dovanojimo akte Luokė nė neminima.

(Bus daugiau)