Ar dar neprisigrybavome?

Šių metų grybų sezonas – itin įspūdingas, džiugina ir prityrusius grybautojus, ir mėgėjus, ir tuos, kurie iš grybų sugeba užsidirbti. Miškai dosnūs: pilna voveraičių, baravykų. Tiesa, pastarųjų kol kas mažiau, bet džiugina raudonikiai.

Socialiniai tinklai vis dar pilni nuotraukų su grybautojų laimikiais – tai kitus vilioja eiti į mišką ir prisirinkti grybų. Grybaujama įvairiose vietose ir visur jų daugiau ar mažiau randama.

Labiausiai grybautojus stebina voveraičių gausa. Jų tikrai daug: vakarienei gali prisirinkti per pusvalandį, jei ilgiau po Kapčiamiesčio miškus pavaikštinėsi – ir daugiau parsineši. Voveraites grybautojai siūlo po 3–4 eurus už litrą. Viena skaitytoja pasidalijo, kiek kainuoja voveraičių kilogramas Italijoje: nei daug, nei mažai – 20 eurų.

Tiesa, panaršius po internetą ir pasidomėjus, kiek už šviežias voveraites parduoda kai kurie Lietuvos prekybos centrai, paaiškėjo, kad kaina, pas mus ir tolimojoje Italijoje siūlomų voveraičių, labai panaši. Kai kuriuose prekybos centruose 200 g voveraičių kainuoja 3,79–3,99 Eur. Už pusantro kilogramo raudonikių grybautojai prašo 12 eurų.

Šiemet grybų gausa visą vasarą džiugino grybų rinkėjus, tikimasi, kad ir ruduo bus dosnus: voveraičių yra, gal dar bus baravykų „antplūdis“. Tiesa, Varviškės, Bugiedos miškuose akyli vietos gyventojai pastebi, jog vienu tarpu grybai buvo nustoję dygti, lyg pertrauką padarė, dabar vėl apstu.

Grybais prekiaujama ir turguose – šiemet grybautojai jų siūlo įvairių, tačiau ant prekybininkų stalų vis tik daugiausia puikuojasi voveraitės. Tik pirkėjų – mažoka, dažnas pats nori gamtoje pavaikštinėti ir pagrybauti. O dabar dar galima ir bruknių pasirinkti, nors jų nedaug, smulkios, didelį kiekį surinkti sunku. Ir mėlynių galima rasti. Miškuose, kad ir kaip gaila, mėlynės iššukuotos, likę mažos uogos rudeniop sunoko.

Grybautojai pastebi, kad ištisi plotai mėlynių – tik stagarai. Sutikta grybautoja sako, kad niekas kitas taip nepadarė, tik žmogus, tik dėl pinigų: „Prisišukavo uogų, išpūtė lapus ir – į turgų. Ir taip kasmet. Nieko čia naujo. Aišku, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis, bet eini mišku ir liūdna į tuos stagarus žiūrėti. Kita vertus, ir medžius iškerta, miško nelieka, niekam negaila ir čia pinigai – svarbiausia, tai kas čia tų mėlynių pagailės? Dabar toks metas, kad kiekvienas žiūri savo gerovės“.

Kas sau uogauja, anot jos, renka po uogą, o kas nori pasipinigauti – tam niekas nesvarbu, svarbiausia „prisilupti“ kuo daugiau. „Matyti dar ir dabar mėlynių, tik skonio jau uogos neturi“, – sako ji.

Nors grybų Lazdijų krašto miškai šiemet pažėrė dosniai, tačiau dzūkai įsigudrino jų ir namie užsiauginti: augina ypatingo skonio šitake (shiitake – jap.k.) grybus. O štai Birutės kaimo gyventoja Lina Gencerauskaitė prisigrybavo… malkinėje. „Visi grybauja miškuose, o aš malkinėje“, – savo feisbuko paskyroje pasigyrė ji. Tiesa, ar jos grybai valgomi, suabejojo ir pati grybautoja.