Viliamasi, kad medžiai su inkilais vis tik liks

Medžių pjovimas Varviškėje nesibaigė, likęs menkas ruoželis prie Nemuno, ir tas jau išpjautas.

Tiesa, kol kas palikti medžiai su inkilais, kuriuose peri pelėdos, kiti sparnuočiai. Pasieniečiai dar žiūrės ir įvertins, ar šie medžiai su inkilais netrukdo matomumui, jei bus nuspręsta, kad tai kliūtis, jų laukia toks pats likimas, kaip ir daugybės kitų medžių, nupjautų palei Nemuną. Visa miško juosta palei Nemuną iškirsta plynai.

Iki šiol buvo paliktas nedidelis ruožas, mat čia iškelta nemažai inkilų ir paukščiai perėję, bet dabar ir čia per kelias dienas medžiai buvo sudoroti. Šį likusį miško ruožą buvo pamėgę žvejai. Anot jų, tai buvo vienintelis prieglobstis nuo saulės ar vėjo, o dabar visa Nemuno pakrantė be medžių.

Mūsų šalies saugumas – itin svarbu, to nieks nepaneigs ir nesiginčys, bet žmonėms burnų neužčiaupsi, Nemuno pakrantės „valymą“ vadina nesąmone, susidorojimu su medžiais, inkvizicija, gaili iškirsto miško, gražuolių medžių ir to paukščių čiauškėjimo, su liūdesiu ir gailesčiu žiūri į plynai iškirstą Nemuno pakrantę: juk kertant medžius, ir dar tokius gražius, išlakius, visad suskausta širdį.

O tie likę medžiai su inkilais – paukščių namai, tačiau kol kas neaišku, ar bent jie bus palikti: tai dar sprendžiama, o pateikta išvada nulems jų likimą. Inkiluose jau ir šiemet išsiperėjo ne viena pelėdų šeima, dabar didelėmis akimis stebi, galvas kraipo ir nors pelėdos plačiai pripažintos mokslo, išminties, intuicijos ir žinių simboliu, vargu, ar supranta, ką tie žmonės čia daro, tačiau būtent jų sprendimas nulems, ar liks paukščių namai.