Kėdainiečių skolos įspūdingos: siekia net 53 milijonus eurų

Beveik 26 tūkstančiai skolų, kurių bendra suma siekia 53 milijonus eurų – tokia yra Kėdainių rajono gyventojų finansinių įsipareigojimų našta. Antstolių duomenys rodo, kad skolų skaičius kasmet ne mažėja, o tik auga. Maža to, vidutinė skolos suma taip pat kasmet būna vis didesnė. Kėdainių rajono antstolė Virginija Paunovienė atskleidžia, kas slypi už šių skaičių: neapdairūs finansiniai sprendimai, atsakomybės stoka ir vis jaunėjantys skolininkai, į finansinę duobę dažnai įkrentantys dėl patirties stokos ir noro gyventi ne pagal kišenę.

Antstolių duris varsto ir dėl greitųjų kreditų, ir dėl alimentų

Antstolių informacinės sistemos duomenys, fiksuoti 2025 m. viduryje, piešia neraminantį vaizdą. Kėdainių rajono gyventojai turi beveik 26 tūkst. antstolių išieškomų skolų, o jų bendra vertė siekia beveik 53 mln. eurų.

Didžioji dalis, net 62 proc. visų skolų, yra piniginės skolos – negrąžintos paskolos, kreditai, įsiskolinimai už komunalines ar kitas paslaugas. Šių skolų bendra suma sudaro beveik 32 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal dažnumą – administracinės baudos, kurios sudaro apie 30 proc. visų pradelstų skolų. Nors procentas atrodo mažesnis, bendra nesumokėtų baudų suma viršija 2 mln. eurų.

Trečioje vietoje – viena jautriausių skolų rūšių – vaikams nemokėtas išlaikymas, dar vadinamas alimentais. Šios skolos sudaro apie 3 proc. visų bylų, tačiau jų suma yra įspūdinga – 3,6 mln. eurų.

Kėdainietis antirekordininkas – turi pusę milijono eurų skolų

Antstolių rūmų duomenys rodo, kad vidutinė išieškotina skola, dėl kurios kreipiamasi į antstolius, laipsniškai auga visoje Lietuvoje. Jei prieš keletą metų vidutinė nauja skola buvo apie 2,5 tūkst. eurų, tai dabar ši suma jau perkopė 3 tūkst. eurų.

Ne išimtis – ir Kėdainių rajonas. Čia kreditorių reikalaujamų skolų sumos taip pat didėja. Viena to priežasčių – kad kreditoriai vis rečiau prašo antstolių pagalbos dėl menkų skolų. Taip pat akivaizdi infliacijos įtaka: kylant kainoms, auga ir skolų sumos.

Vidutinė antstolių išieškoma kėdainiečio skola siekia apie 2 tūkstančius eurų. Tačiau yra ir absoliučių rekordininkų, tarkime, vienas kraštietis skolingas kone pusę milijono eurų. „Skolų „rekordininku“ galime laikyti fizinį asmenį, sukaupusį 476,3 tūkst. eurų skolų. Tai ir negrąžinti kreditai, ir nesumokėtos administracinės baudos, ir kitos skolos.

Kito Kėdainių rajono pažeidėjo – „rekordininko“ nesumokėtų administracinių baudų, kurios išieškomos šiuo metu, suma yra 60 tūkst. eurų“, – pasakoja antstolė.

Skolos „jaunėja“, o polinkis skolintis – paveldimas

Analizuojant skolininkų amžių, išryškėja aiškios tendencijos. Pinigines skolas dažniausiai turi vidutinio amžiaus, 35–54 metų, žmonės – jiems tenka 54 proc. visų šios rūšies skolų. Tačiau administracines baudas dažniau ignoruoja jaunesni – net 55 proc. šių skolų priklauso 25–44 metų amžiaus grupei.

Vaikų išlaikymo nemoka taip pat dažniausiai 35–54 metų asmenys, kurie sudaro net 70 proc. šios kategorijos skolininkų.

Antstolė V. Paunovienė pastebi nerimą keliančią tendenciją – prasiskolina vis jaunesni žmonės.

„Beje, pastebiu tokią tendenciją, kad prasiskolina vis jaunesni žmonės. Net sunku suprasti, kaip jie gauna paskolas: niekur nedirbę, jokio turto neturi, o kreditai suteikiami, – dalijasi įžvalgomis V. Paunovienė. – Dar įdomu, kad polinkis prasiskolinti dažnai atsinešamas iš šeimos: jeigu šeimos tėvas ar motina ateina į antstolių kontorą dėl skolų, tai po kurio laiko greičiausiai ateis ir bent vienas iš vaikų.“

Skolų priežastimis tampa ne likimo smūgiai, o „skolas prisišaukiantis“ elgesys

Pasak antstolės, dauguma skolų istorijų prasideda ne dėl netikėtų nelaimių, tokių kaip liga ar artimojo mirtis, bet dėl pačių žmonių elgesio. „Kėdainiečių skolų priežastys nėra kažkuo išskirtinės, jos būdingos visiems miestams ir rajonams. Tai atsakomybės stoka, nepakankamas finansinis raštingumas, noras gyventi ne pagal pajamas, o viską „turėti čia ir dabar“.

Žinoma, pasitaiko ir skaudžių nelaimių, kai šeimos finansai „sugriūna“ vienam nariui susirgus, mirus ar panašiai, bet tokie atvejai – išimtiniai. Tipinės prasiskolinimo priežastys yra ne likimo smūgiai, bet „skolas prišaukiantis“ elgesys“, – teigia V. Paunovienė. Ypač tai akivaizdu kalbant apie administracines baudas. Dauguma pažeidėjų sąmoningai viršija greitį ar sėda prie vairo išgėrę, o gavę baudą įžūliai jos nemoka.

„Dauguma pažeidėjų iš esmės savanoriškai nusižengia teisės normoms. Jie įžūliai nemoka paskirtų baudų, nors ir galėtų susimokėti (jei neturėtų pinigų, tai ir kuro į automobilio baką neįsipiltų).

Ir priešingai: tie, kurie netyčia pastato automobilį draudžiamoje vietoje, įprastai susimoka baudas tą pačią dieną ir jų baudos antstoliams nepatenka“, – pastebi antstolė.

Anot antstolės, sistemingai švelninami skolų išieškojimą reguliuojantys įstatymai tapo palankūs vengiantiems mokėti baudas ir kitas skolas. Tai Lietuvoje sukūrė „pažeidėjų rojų“, kuriame dalis baudų tampa tik „popierinėmis sankcijomis“, nes daugiau nei pusė skolininkų neturi jokių legalių pajamų, iš kurių būtų galima skolą išieškoti.

Po penkerių metų tokios skolos tiesiog nurašomos dėl senaties.

Neapdairumo kaina: „drakoniškos“ palūkanos ir prarastas turtas

Antstolė V. Paunovienė su apmaudu pasakoja apie atvejus, kai žmonės, skubotai pasirašę paskolos sutartį, užsikrauna sau finansinę naštą ilgiems metams.

Kartais sutartyse numatomos palūkanos būna tokios absurdiškos, kad jų net neįmanoma įvesti į statistines sistemas. Pavyzdžiui, 100,2 proc. metinių palūkanų dydis yra realus iš konkrečios bylos, kurią pasirašė žmogus.

Antstolė dalijasi ir dar keliais kitais pavyzdžiais iš savo praktikos, kurie iliustruoja, kaip svarbu atidžiai skaityti sutartis. „Štai realus pavyzdys: moteris skolinga bankui ir jos skola išieškoma iš darbo užmokesčio; kiekvieną mėnesį iš jos atlyginimo išskaičiuojama po 250 eurų, iš kurių tik 37 eurai nukreipiami skolai mokėti, o visa kita dalimi dengiamos pagal sutartį priskaičiuotos palūkanos. Esu tikra, kad šios istorijos nebūtų, jeigu, prieš pasirašydama paskolos sutartį, moteris būtų pasitarusi su antstoliu ar bent jau atidžiai perskaičiusi visus sutarties ir jos priedų punktus“, – pasakoja antstolė.

Kitą moterį pavyko išgelbėti nuo pragaištingo sprendimo tiesiog paskutinę akimirką. Ji ketino pasiskolinti 15 tūkst. eurų iš fizinio asmens, o sutartyje buvo numatytos 10 proc. mėnesinės palūkanos.

„Ji buvo pasiryžusi skolintis iš fizinio asmens, kuris pažadėjo padengti jos skolą: būtų pervedęs reikiamą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą. Laimei, potencialus kreditorius atsiuntė būsimos paskolos sutarties tekstą. Aš ją perskaičiau. O ten nurodytos sąlygos numatė tai, kad per 10 metų sumokėdama 18 tūkst. eurų, moteris net nebūtų pradėjusi dengti pačios skolos. Kai suprato, kokio didelio vargo išvengė, toji moteris daugybę kartų man sakė „ačiū“. Dėkojo už tai, kad areštavau jos sąskaitą, kad perspėjau, kad sustabdžiau nuo neatsargaus poelgio“, – prisimena V. Paunovienė.

Iš tiesų, tokios istorijos galėtų tapti puikia pamoka gyventojams, kurie antstolių darbą vertina itin kritiškai. Su itin sudėtingomis situacijomis ir dažnai visai ne geranoriškai nusiteikusiais skolininkais dirbantys antstoliai, šiaip ar taip, gina žmones, kuriems pinigai teisiškai priklauso.

Ir tai nėra tik valstybinės institucijos, renkančios administracines baudas, ar bankai, kurie pinigų stygiumi niekad nesiskundė. Tai – ir mamos, vienos auginančios vaikus, ir pavieniai asmenys, kurie patikliai ir iš geros širdies norėjo kažkam padėti, o vėliau, kai pinigų prisireikė patiems, liko ant ledo.

Patarimas kėdainiečiams: konsultuokitės prieš, o ne po

Antstolė V. Paunovienė ragina Kėdainių rajono gyventojus į kredito sutarčių sąlygas žiūrėti „pro didinamąjį stiklą“ ir nebijoti kreiptis patarimo. „Prisiimant įsipareigojimus mokėti palūkanas, reikėtų būti labai atidiems. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos padengimo, t. y., skolą išieškant dalimis, pirmiausia dengiama ne skola, bet priskaičiuotos palūkanos.

Todėl, kai iš skolininko išskaičiuojamos nedidelės sumos, jos paprastai skiriamos priskaičiuotoms palūkanoms apmokėti, o skola dažnu atveju net nemažėja“, – sako V. Paunovienė ir priduria, kad kartu su skola antstoliams tenka išieškoti ir palūkanas didesnėje pusėje visų vykdomųjų bylų.

Taigi visiškai akivaizdu, kad geriau su antstoliu susipažinti, pasitarti ir gauti profesionalias įžvalgas prieš pasirašant pragaištingą sutartį, negu po to, kai per neapdairumą ar nesupratimą prasiskolinsite ir antstoliui teks iš jūsų išieškoti pinigus. Antstolis ne tik dirba išieškodamas skolas, ne tik su skolininkais, su kuriais susitarti viltį jau prarado visi kiti.

Antstolis gali patarti jums ir prieš imant paskolą. Net jei nesate prasiskolinęs, neturėjote jokių reikalų su antstoliais, galite į juos kreiptis patarimo ir pagalbos.

„Noriu pakviesti visus kėdainiečius nevengti pasitarti su antstoliais. Ne tik dėl esamų, bet ir dėl būsimų skolų. Tai kur kas naudingiau, nei pasitikėti bet kokiais paskolų siūlytojais ir įvairaus plauko „geradariais“, – pabrėžia ji, prisimindama atvejį, kai vienas skolininkas, patikėjęs „geradario“ pažadais, neteko viso jam priklausiusio palikimo.

Antstolė akcentuoja, kad skolinimasis pats savaime nėra blogis, tačiau jis reikalauja atsakomybės. Rūpestingas savo galimybių įvertinimas ir atidus finansų planavimas gali padėti išvengti situacijų, kai skolos virsta nepakeliama našta visam gyvenimui.