Nukentėjusiems nuo liūčių ūkininkams reikia pagalbos. Ar ji bus?

Ko gero, jau galima drąsiai tvirtinti, kad šie metai ūkininkams nebuvo sėkmingi – pradedant pavasarinėmis šalnomis ir baigiant stichiniu lietumi. Dėl pastarojo visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Kai kurie žemdirbiai dar pluša laukuose su kombainais, mėgindami nukulti likusį derlių, o kiti pamažu pradeda skaičiuoti ir nuostolius. Ar gali ūkininkai tikėtis žalos atlyginimo, paramos iš valstybės arba Europos Komisijos?

Laukuose pūva derlius

„Padėtis sudėtinga, parduodant grūduose randama fuzariozės, žemas glitimo skaičius, hektolitro masė, randama sudygusių grūdų. Iššūkių tikrai daug“, – vardija Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas, su kokiomis problemomis šiuo metu susiduria žemdirbiai.

Derlius drėgnas. Tad ūkininkai bando grūdus džiovinti, pila juos į sandėlius, kokia bus situacija juos parduodant, lieka neaiški ir labai neapibrėžta.

„Kai kurie ūkiai, išvis nenuims 10-20 proc. pasėlių – čia kalbama apie žirnių plotus, kurie dabar likę laukuose. Jie liks kaip žaliasis pūdymas. Kitur laukai apsemti, lomose stovi vanduo, jos neišdžiūvusios, gali būti, jog kai kur ir neišdžius. Todėl tose vietose neįvyks net ir rudeninė sėja. Sudėtinga“, – toliau tęsia A. Vanagas.

Pagalbos ieškoma...

LGAA pirmininkas A. Vanagas nurodė, kad į Žemės ūkio ministeriją asociacijos vardu kreipėsi dar rugpjūčio pradžioje. Tuo metu prašyta ne tik skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje, bet ir tuo pačiu ieškoti pagalbos Europos Komisijoje.

„Žinia, kad šiemet susiduriame ne tik su stichija – dideliu kritulių kiekiu, dėl kurio nuvėlinta javapjūtė. Šiaurės Vakarų Lietuvoje dar pilnų tempu vyksta žieminių kultūrų kūlimo procesas – yra nekultų kviečių, net ir rapsų laukų, o prie vasarinių kultūrų išvis neprieita. Kultūrų kokybė šiemet žema. Be to, per 10 metų rinkose vyrauja ir žemiausios grūdų kainos. Tai situacija sudėtinga ir pagalbos reikia“, – neabejoja A. Vanagas. LGAA pirmininkas taip pat pažymėjo, kad asociacija kreipėsi ir į „Ilte“, prašydama sudaryti lengvatines sąlygas skolinimui apyvartinėmis lėšomis.

„Ar visa tai duos kažkokių rezultatų, matysime“, – konstatavo A. Vanagas.

...bet jos greičiausiai nebus

„Dėl paramos nukentėjusiems nuo ilgo lietingo periodo apskritai dar anksti kalbėti. Ekstremali situacija buvo paskelbta dėl to, kad ūkininkams palengvėtų įsipareigojimų našta. Ūkininkai, deklaruodami savo pasėlius, gauna paramą už papildomas veiklas – už posėlį, už pievų priežiūrą, už pūdymus. Paskelbus ekstremalią situaciją, ūkininkai gali spėti įgyvendinti šias veiklas, nenukentėti ir sulaukti paramos“, – situaciją aiškina laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

„Pinigų šiam momentui nėra. Kreipėmės į Europos komisiją, bet gali būti, kad rezervo fondas bus išnaudotas, nes ir kitos šalys nukentėjo bei patyrė žalų“, – pratęsė ministras. Tiesa, jis pažymėjo, kad finansinės pagalbos sulauks nuo šalnų pavasarį nukentėję sodininkai, daržininkai ir uogų augintojai.

„Dėl lietingo periodo patirtų nuostolių kompensavimo kalbėti dar anksti. Bet jų kompensavimo galimybės, deja, yra minimalios“, – užbaigė laikinasis žemės ūkio ministras I. Hofmanas.