Nauja mada – pardavinėja baravykus „džiovinimui“

Lietuvoje įsibėgėjus grybavimo sezonui, socialiniuose tinkluose ir turgavietėse plinta nauja tendencija – greta dailių, sveikų baravykų parduodami ir pigesni, skirti „džiovinimui“. Pardavėjai pirkėjus ramina senu liaudies mitu: džiovinant kirmėlės išlenda, o grybas lieka puikios kokybės. Tačiau ar tikrai šis populiarus įsitikinimas yra teisingas ir ar toks grybas yra saugus vartoti? Specialistų verdiktas – vienareikšmiškas.

Kas tos „kirmėlės“ ir kur jos dingsta?

Pirmiausia svarbu suprasti, kas gyvena sukirmijusiame grybe. Tai ne kokie sliekai, o grybinių uodų lervos. Patelės padeda kiaušinėlius ant grybo kepurėlės arba jo apačioje, o išsiritusios lervos graužiasi gilyn į grybo minkštimą, palikdamos urvelius.

Mitas, kad džiovinant visos lervos „išlenda“, turi dalelę tiesos. Grybui džiūstant ir prarandant drėgmę, aplinka lervoms tampa nepalanki, todėl didelė jų dalis išties bando išsigelbėti ir išropoja lauk.

Tačiau esminis klausimas – kas lieka grybo viduje? Ar tik tušti kirmėlių išgraužti urveliai, ar kažkas daugiau, ko tikrai nenorėtume valgyti?

Specialistų argumentai: kodėl sukirmijusio grybo valgyti negalima?

Nors lervos gali pasišalinti, jos palieka pėdsakus, kurie grybą paverčia nekokybišku ir potencialiai pavojingu produktu.

Lervos grybą ne tik graužia, bet ir jame tuštinasi. Jų palikti ekskrementai ir šlapimas lieka išgraužtuose tuneliuose. Džiūdamas grybas šias medžiagas tiesiog „užkonservuoja“. Be to, dalis lervų žūsta grybo viduje. Valgydami tokį produktą, mes vartojame ir lervų išmatas bei jų baltymų likučius, kurie jautriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas.

Lervų išgraužti takeliai yra atviri vartai bakterijoms patekti iš dirvožemio ir aplinkos giliai į grybo minkštimą. Šiltame ir drėgname grybe bakterijos sparčiai dauginasi. Net jei grybą džiovinate, bakterijos ar jų išskirti toksinai gali išlikti. Toks grybas greičiau genda, o jo vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus ar net apsinuodijimą.

Taip pat reikia nepamiršti, kad lervos minta pačiomis vertingiausiomis grybo dalimis. Sukirmijęs grybas praranda didelę dalį savo maistinės vertės, o dėl jame vykstančių irimo procesų pakinta ir skonis – jis dažnai tampa kartokas, nemalonus. Iš esmės valgote nebe grybą, o jo likučius.

Oficiali pozicija – jokių kompromisų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat pabrėžia, kad maistui turi būti renkami, superkami ir vartojami tik sveiki, nepažeisti ir nesukirmiję grybai. Pagal maisto saugos reikalavimus produktai, kuriuose yra vabzdžių ar jų lervų, yra laikomi netinkamais vartoti ir negali būti parduodami.

Mikologai taip pat griežtai pasisako prieš tokią praktiką. Jų teigimu, grybas yra maistas, o ne „kirmėlių namelis“. Pagarba sau ir savo sveikatai turėtų būti svarbesnė už norą sutaupyti kelis eurus ar parsinešti namo pilnesnį krepšį.

Nors pagunda įsigyti pigesnių, „džiovinimui skirtų“ baravykų gali būti didelė, reikėtų vadovautis ne mitais, o sveiku protu ir specialistų rekomendacijomis.

Sukirmijęs grybas nėra saugus vartojimui. Net jei lervos išlenda, jų veiklos produktai ir sukelta tarša lieka.

Pirkite ir rinkite tik sveikus grybus. Grybo kokybę lengva patikrinti perpjovus jo kotą – jei matote daugybę skylučių, tokį grybą geriau palikite miške. Jis atliks savo ekologinę funkciją ir taps maistu kitiems miško gyventojams.

Tuo tarpu praktika pardavinėti sukirmijusius grybus yra ne nauja mada, o tiesiog bandymas pasipelnyti iš nekokybiškos produkcijos, prisidengiant populiariu, bet klaidingu mitu.