Ramygalos krašto bendruomenės pirmasis projektas subūrė vaikus į stovyklą „Pažink savo kraštą“
Ramygalos krašto bendruomenė dar jauna, tačiau joje netrūksta žmonių, norinčių kurti, veikti kartu ir stiprinti savo kraštą. Pirmasis bendruomenės projektas sulaukė sėkmės – Panevėžio rajono savivaldybės vaikų vasaros užimtumo programoje finansavimą gavusi stovykla „Pažink savo kraštą“ sulaukė didžiulio susidomėjimo, o visos vietos į ją buvo užimtos vos paskelbus registraciją.
Stovyklos veiklos prasidėjo Panevėžio rajono kultūros centro Ramygalos padalinyje, kur vaikai susipažino su Ramygalos atviro jaunimo centro veikla. Centro darbuotojos pakvietė mažuosius į įvairius žaidimus, o susipažinę vieni su kitais, vadovais ir savanoriais, aptarę stovyklos taisykles, visi leidosi į pažintį su savo kraštu.
Apie daugiau kaip tūkstantį Ramygaloje augančių ąžuolų ir jų reikšmę lietuvių gyvenime vaikams pasakojo stovyklos vadovės. Pasikrovę gamtos energijos, stovyklautojai apsilankė Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Čia jie išgirdo pasakojimą apie šv. Joną Krikštytoją, galėjo trumpam pabūti tyloje ir uždegti žvakutes už savo artimuosius.
Kadangi stovykla vyko Joninių išvakarėse, netrūko ir šios šventės tradicijų – vaikai pynė vainikus, susipažino su žolynų magija. Floristė Aistė Jagminienė mokė kurti rankdarbius iš lapų. Vadovės džiaugėsi matydamos susikaupusius ir kūrybiškai dirbančius vaikus.
Didžiausias nuotykis laukė Ramygalos malūne, kur stovyklautojai susitiko su tikru malūnininku Jonu. Jis ne tik papasakojo daugybę istorijų, bet ir aprodė šimtametį malūną, supažindino su grūdo keliu iki duonos, leido apžiūrėti visas jo kerteles, o drąsiausiuosius net pavėžino senoviniu liftu, skirtu miltams kelti. Vaikai Jonui padovanojo vainiką, žaidė, kūrė norus ir simboliškai juos „užtvirtino“ į ugnį paberdami tikro gintaro dulkių.
Po įspūdžių kupinos dienos visi keliavo kepti bandelių. Čia šeimininkavo Jono žmona Vitalija, sukaupusi didžiulę kepinių kepimo patirtį. Molinė krosnis, ilgas bendras stalas, kvapni arbata ir pačių iškeptos bandelės vaikams paliko neišdildomą įspūdį.
Tačiau, kaip pripažįsta stovyklos organizatoriai, svarbiausia buvo ne kepiniai ar pramogos, o bendrystė. Dieną vainikavo apsikabinimai, geri žodžiai ir nuoširdžios vaikų šypsenos.
Bendruomenė dėkoja visiems žmonėms, prisidėjusiems prie šios ypatingos dienos kūrimo. Vaikams reikia draugų, nuotykių ir galimybės pažinti savo kraštą, o suaugusiesiems – tokių akimirkų, kurios suartina bendruomenę ir pasaulį padaro šiek tiek gražesnį.
