Paįstrio krašto šventė vėl burs savus ir išvykusius
Vasara – tai laikas, kai keliai veda atgal į namus, o širdis pradeda plakti stipriau, prisiminus gimtąsias vietas. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojanti Paįstrio krašto šventė šiemet vėl kviečia visus – čia gyvenančius, išvykusius ar tiesiog neabejingus šiam kraštui – susitikti bendrystei. Liepos 25 dieną jaukus Paįstrio seniūnijos kiemas vėl atvers duris tradiciniam renginiui „Iš visų kraštų sugrįžkim į gimtinę“.
Šių metų šventė žada neeilinę programą: nuo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ iki vakaro linksmybių su Julija Ritčik bei DJ Anonymous. Apie tai, kaip gimsta ši unikali šventė, kaip pavyksta suderinti gilias tradicijas su šiuolaikiniu ritmu ir kodėl kiekvieno indėlis yra toks svarbus, kalbamės su Panevėžio rajono kultūros centro Paįstrio padalinio kultūrinės veiklos organizatore Daiva Kiršgalviene.
– Kelintą kartą organizuojama ši tradicinė šventė ir kaip ji keitėsi bėgant metams?
– Paįstrio krašto šventė – tarsi gimtinės ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į mūsų krašto žemę ir žmonių širdis. Jos ištakos siekia „Pergalės“ kolūkio laikus, kai Adomavoje prie Lėvens buvo rengiama Sporto ir meno šventė. Viena tradicija išliko nepakitusi iki šiol – šventė visada buvo siejama su Šventosios Onos atlaidais Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje.
1988 metais tuometinio kolūkio pirmininko Benedikto Striškos iniciatyva įkūrus Paįstrio kraštiečių klubą, šventė persikėlė į Paįstrį ir tapo Paįstrio kraštiečių švente. Nuo 1989 metų ją rengė kultūros darbuotojai ir kraštiečių klubo aktyvas, o pagrindine šventės erdve tapo mokyklos stadionas.
Vėliau, norėdami, kad šventė būtų atvira kiekvienam – vietiniam gyventojui, išvykusiam kraštiečiui ar svečiui, – ją pavadinome Paįstrio krašto švente. Tuo metu gimė ir jos simbolis – galingas ąžuolas, įprasminantis stiprybę, ilgaamžiškumą ir bendrystę.
Šiandien šventė vadinasi „Iš visų kraštų sugrįžkim į gimtinę“. Jau keletą metų ji vyksta jaukiame Paįstrio seniūnijos kieme, kuris tapo naujaisiais šventės namais. Šis pavadinimas geriausiai atspindi pagrindinę renginio idėją – pakviesti sugrįžti visus, kurių širdyje gyvena Paįstrys, nesvarbu, kur jie šiandien būtų. Galime drąsiai sakyti, kad ši šventė gyvuoja jau daugiau kaip keturis dešimtmečius ir yra tapusi viena gražiausių bei laukiamiausių mūsų krašto tradicijas puoselėjančių švenčių.
– Kas yra šio gražaus renginio pagrindiniai architektai – kaip gimsta tokia bendrystė tarp kultūros centro ir gyventojų bendruomenės?
– Šventę kuria žmonės. Tie, kurie dirba kultūros srityje, bendruomenės nariai, kraštiečiai, gyvenantys svetur, tačiau nepamirštantys savo gimtinės, ūkininkai, verslininkai, savanoriai ir visi, kuriems rūpi Paįstrys. Tai bendras darbas ir bendras džiaugsmas. Kai žmones vienija meilė savo kraštui, kiekvienas prisideda tuo, kuo gali – darbu, idėjomis, parama ar tiesiog buvimu kartu. Tokios šventės neįmanoma sukurti vienam – ją sukuria visa bendruomenė.
– Programoje matome didelę žanrų įvairovę. Kaip pavyksta suderinti tokią skirtingą muziką, kad šventėje sau vietą rastų ir vyresnės kartos atstovai, ir jaunimas?
– Norime, kad ši šventė būtų skirta visiems – vaikams, jaunimui, šeimoms ir vyresniosios kartos žmonėms. Todėl programą kuriame taip, kad joje susitiktų mūsų krašto istorija, tradicijos ir šiuolaikinė kultūra. Organizatoriams svarbu ne tik pateisinti dalyvių ir žiūrovų lūkesčius, bet ir tai padaryti profesionaliai. Norime, kad kultūra ne tik džiugintų, bet ir augintų žmogaus dvasią.
Šiemet pristatysime Lietuvos kultūros tarybos ir Panevėžio rajono savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Juozapo Gudavičiaus kūrybos reikšmė visuomenės istorinei atminčiai ir tapatybei“, naują leidinį „Juozapo Gudavičiaus dainos chorui“. Paįstrio bibliotekoje vyks krašto istorijos ir kultūros laikraščio „Paįstrietis“ XXIX numerio pristatymas bei Broniaus Mažylio dokumentinės parodos „Lietuvos radijui – 100“ atidarymas.
Kadangi šiemet minime Kanklių ir Žirgo metus, šventinis koncertas prasidės ypatingai – Egidijaus ir Aistės Ališauskų šeima atliks kanklių muzikos programą. Vienu ryškiausių šventės akcentų taps Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ koncertas. Choras atliks kūrinius iš naujai išleisto leidinio „Juozapo Gudavičiaus dainos chorui“, taip pagerbdamas mūsų kraštiečio kūrybinį palikimą.
Žirgo metus paminėsime ir su šypsena. Nors šiandien nebeturime galimybių surengti žirgų varžybų kaip kadaise, visus kviesime į šventę atvykti – jei ne žirgais, tai automobiliais. Šiemet turėsime ir aprangos kodą – tiek moteris, tiek vyrus kviesime pasipuošti skrybėlėmis.
Vakare koncertuos Panevėžio rajono kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai ir svečiai, liaudiškos muzikos kapela „Ringė“ iš Ignalinos. Vakaro kulminacija taps Julijos Ritčik ir grupės koncertas bei DJ Anonymous programa „Visų laikų geriausi hitai“.
Veiklų netrūks ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams – vyks sportinės varžybos įvairaus amžiaus dalyviams, šeimų komandoms, mažuosius džiugins animatoriai ir atrakcionai. Taip pat vyks amatininkų edukacijos bei mugė. Tikime, kad tokia programa leis kiekvienam rasti tai, kas artimiausia jo širdžiai.
– Renginys yra visiškai nemokamas, o organizavimui kviečiami prisidėti rėmėjai. Ar Paįstrio verslininkai ir patys gyventojai noriai prisideda prie šventės išlaikymo?
– Nieko nemokamo nebūna – kažkas visada sumoka už muziką, vaikų pramogas, sceną, garsą ir daugybę kitų šventės elementų. Paramą skiria Panevėžio rajono savivaldybė, prie šventės prisideda Paįstrio krašto ūkininkai, verslininkai ir vis daugiau privačių rėmėjų. Smagu, kad ne vienas jų sako: „Mums reklamos nereikia – duoti daug maloniau nei prašyti.“ Toks požiūris labai įkvepia. Todėl kviečiame prisidėti ne tik finansiškai, bet ir idėjomis, darbu ar savo laiku. Bendruomeniškumas gimsta tada, kai šventę kuriame visi kartu.
– Ko labiausiai tikitės iš šių metų liepos 25-osios? Koks jausmas ar prisiminimas, jūsų nuomone, turėtų likti kiekvieno apsilankiusio širdyje?
– Mums svarbiausia, kad šventėje gera būtų visiems – čia gyvenantiems žmonėms, sugrįžusiems kraštiečiams ir mūsų svečiams. Jeigu po jos žmonės išsineš šiltus prisiminimus ir norą sugrįžti, žinosime, kad mūsų darbas turėjo prasmę.
