Pavasarį esame nusilpę, todėl būtinai privalome rūpintis savo organizmu, stiprinti įvairiais vaistiniais augalais, vitaminais – akcentuoja biologė, daugelį metų besidominti įvairių vaistinių žolelių savybėmis, linkmeniškė Birutė LAZAUSKIENĖ. Pasak pašnekovės, tokiu metų laiku ant kiekvieno stalo privalėtų būti medaus, dar geriau, jei su spanguolėmis, vitamino C šaltiniu, citrinos su imbieru ir medumi. Po žiemos jau metas įdėmiau pažvelgti į mus supančius augalus, bundančius medžius, paprašyti jų sveikatos. 

Vaistiniai žaliavai pavasarį skinami pušų pumpurai kartu su spygliais ir be jų, eglių, kadagių spygliai. Geriausiai skinti saulėtą, nelietingą dieną. 

Pumpurai išdžiovinami. Jie naudojami kaip antpilai, kurie varo šlapimą. Tai yra atsikosėjimą lengvinantis vaistas, sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. 10 g smulkintų pumpurų užpilama dviem stiklinėm verdančio vandens. Gydymui taip pat naudojami sakai. Juose gausu eterinių aliejų ir dervinių rūgščių. Naudinga kvėpuoti sakų garais, užpylus karštu vandeniu ir vaikščioti pušynuose, nes pušys skleidžia specifinius gydomuosius fitoncidus, kurie naikina mikrobus, esančius kvėpavimo takuose. Eglių, pušų spyglių arbatas geriausia ruošti termosuose, jos gerai valo organizmą, turi daug chlorofilo.

Pavasario saulė pamažu šildo žemę, pradeda tiesti galveles ankstyvieji šalpusniai. Šalpusnis – daugiametis augalas, dažniausiai pavasarį sutinkamas ant saulės kaitinamų šlaitų ar lygių plotelių netoli vandens. Šalpusnis, kaip vaistinis augalas, žinomas nuo senų laikų. Pats Hipokratas vartojo šį augalą. Jo vaistinė žaliava yra žiedai ir lapai. Jis naudojamas kaip prakaitavimą skatinantis ir atsikosėjimą lengvinantis vaistas, galvos odos niežėjimui, plaukų slinkimui mažinti. Be to, manoma, kad jį tinka vartoti esant šlapimo pūslės uždegimui. Šalpusniai renkami iš švarių vietų žydint.

Pavasarį renkami beržų pumpurai, džiovinami ant švaraus popieriaus ar medžiagos. Galite paruošti užpilus, nuovirus ir spiritines ištraukas. Arbata tinka organizmui valyti, galima vartoti kartu su lapais ir vienus pumpurus. Spiritinė ištrauka pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Tačiau šiuo gėrimu piktnaudžiauti negalima. Užpilus galima naudoti pilant į vandens vonelę sąnarių skausmams palengvinti, galvai skalauti.

Gera vaistinė žaliava – paprastojo ąžuolo žievė, kuri renkama ankstyvą pavasarį nuo jaunų medelių ar jaunų šakelių. Nuoviras pasižymi dažančiomis, sutraukiančiomis bei uždegimus mažinančiomis savybėmis. Žievės nuoviru taip pat skalaujama burnos ertmė, jei yra žaizdelių, infekcinių ligų. Taip pat jis naudojamas sergant dantų ligomis, pasižymi kaip dantenų kraujavimą mažinantis preparatas, dedamas ir į dantų pastą jautriai burnos gleivinei. Be to, galima gerti apsinuodijus švinu, variu ar net grybais, sergant kepenų ar blužnies ligomis.

Kovo pabaigoje galima kasti kiaulpienės šaknis. Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti. Vaistiniai žaliavai renkamos šaknys, kurios gerai nuvalytos išdžiovinamos, tinka vartoti 5-erius metus. Kiaulpienė skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus, todėl gali būti vartojama kaip papildoma priemonė, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams. Kiaulpienė skatina skrandžio veiklą, tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, ja gydomi uždegimai.

Pavasarį ruošiamos varnalėšos šaknys. Jos nuplaunamos, supjaustomos į 10–15 cm gabalėlius ir džiovinamos. Išdžiūvusios pilkšvai rudos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio. Šaknų užpilas vartojamas kaip šlapimą, prakaitą, tulžį varantis vaistas. Tinka uždegimams gydyti. Nuovirui reikės 10 g smulkintų šaknų, kurios užpilamos stikline verdančio vandens. Varnalėšos preparatai padeda nuo egzemos, odos niežulio. Lietuvių liaudies medicinoje varnalėša buvo naudojama gydyti reumatą, cukrinį diabetą, inkstų akmenligę.

Vos nutirpus sniegui, renkami bruknių lapai. Lapų užpilas vartojamas sergant akmenlige, šlapimo pūslės uždegimu, gydo reumatą, podagrą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. 1 šaukštelį lapų užplikyti 1 stikline verdančio vandens, ataušusią arbatą išgerti per dieną. Tai puiki priemonė, reguliuojanti vidurių veiklą.

Negalime pamiršti alksnio – poreikiams vartojama žievė, žirginiai, lapai ir šaknys. Žievė lupama pavasarį, žirginiai skinami rudenį ir žiemą, lapai – visiškai suaugę, sveiki.  Visa žaliava džiovinama nuo saulės ir lietaus apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vaistams tinka ne senesni kaip 3-ejų metų žirginiai. Žievės nuoviras arba užpilas geriamas esant virškinamojo trakto uždegimui, viduriuojant, kraujuojant. Sausų šaknų milteliai vartojami sergant piktybiniais augliais. Žalių ir sunokusių žirginių nuoviro geriama sergant enteritu, kolitu, dizenterija.

Stipriau atšilus orams, pasirodys dilgėlių, paprastųjų garšvų, rūgštynių, kiaulpienių, žliūgės lapeliai. Visus juos galima naudoti į salotas, bet patarčiau – saikingai, su protu, nes kiekvieno organizmas labai individualus, įgytos su metais ligos – skirtingos. 

Jei yra galimybė, gerkite klevų, beržų sulą, daugiau būkite gamtoje, aktyviai judėkite ir džiaukitės bundančio pavasario gamtos grožiu. Sveikata – brangiausia, ką turime. Tausokime ir puoselėkime save bei aplinkinius ir visą aplinką, – primena biologė Birutė Lazauskienė. 

Sigita Telyčėnaitė ("Mūsų Ignalina")