G. Kvietkauskas: „Kultūrininkai tik sujudino vandenį – visuomenėje kaupiasi nerimas dėl valstybės krypties“

AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas sako, kad dalis ūkininkų, kurie jungiasi su kultūros atstovais į protestus, išreiškia savo pilietinį nepasitenkinimą valstybės kryptimi. Jo teigimu, kultūros sektoriaus reakcija tapo kibirkštimi, įžiebusia nepasitenkinimo laužą visuomenėje. „Tai ne vien apie kultūrą ar žemės ūkį – tai apie mūsų valstybę“, – pabrėžia G. Kvietkauskas.

Socialiniame tinkle Facebook grupė „Lietuvos žemdirbių protesto akcija“ yra gana aktyvi. Kaip jūs vertinate jos veiklą?

Vertinu, kaip pilietiškų Lietuvos ūkininkų grupę, kuri yra aktyvi ne tik juos, bet ir valstybę liečiančiomis temomis.

Kaip manote, ar ūkininkų, tiksliau dalies jų, noras jungtis prie kultūros bendruomenės protestų yra natūrali solidarumo išraiška, ar visgi daugiau emocinė reakcija į susikaupusias problemas?

Aš manau, kad tai yra dalies ūkininkų pilietinė pozicija. Be abejo, tai nėra visi ūkininkai. Galimai tai netgi nėra dauguma ūkininkų. Daug protesto akcijos dalyvių yra jaunesnės kartos ūkininkai, kurie, palaikydami kultūros protestą, tuo pačiu išreiškia ir savo pilietinę poziciją. Jie garsiai pabrėžia, kad nėra patenkinti tuo, kas vyksta valstybėje, ir tai nėra susiję su žemės ūkio problematika. 

Kodėl yra svarbu palaikyti kultūros atstovus?

Sprogimas kultūros sferoje įvyko po to, kai pasityčiojant iš šio sektoriaus žmonių ministru buvo paskirtas Ignotas Adomavičius. Tuo metu visi suprato, kad kalba eina ne apie kompetencijas, o apie kultūros devalvavimą, uzurpavimą. Ir ne tik ūkininkai, bet ir daugelis kitų visuomenės narių išreiškė susirūpinimą. Kultūrininkai tebuvo kibirkštis, kuri įžiebė nepasitenkinimo laužą. 

Ką, Jūsų akimis, šis protestas ir apskritai visuomenės bruzdesys atskleidžia apie dabartinę padėtį Lietuvoje?

Tai rodo, kad Lietuvoje yra daug nepatenkintų, išsigandusių ir sunerimusių piliečių dėl to, kas vyksta mūsų šalyje. Man taip pat kaip piliečiui yra neramu, nes mūsų valstybė eina destabilizacijos keliu. Tą atspindi ir pastarųjų dienų situacija, kaip mūsų Vyriausybė ir atsakingos institucijos reaguoja į kontrabandinius balionus bei kinetinę agresiją iš Baltarusijos. Kultūrininkai šiuo atveju yra ta visuomenės dalis, kuri tik sujudino vandenį, o visa kita – įvairių socialinių grupių ir pavienių žmonių atitinkama reakcija. Visi esame sunerimę dėl to, kas vyksta Lietuvos valstybėje šiuo metu.

Kokie, Jūsų nuomone, būtų svarbiausi žingsniai, kad ūkininkų balsas būtų girdimas ne per protestus, o per dialogą?

Reikėtų atskirti, kai ūkininkai protestuoja dėl sau aktualių problemų, kaip tai buvo 2024 m. pradžioje, ir šiuo atveju. Dabar situacija yra kitokia. Ne ūkininkai nori būti girdimi. Dalis ūkininkų bendruomenės, pabrėžiu, dalis, tikrai ne visa. Šiuo klausimu yra nemažai prieštaravimų. Taigi tai yra dalies ūkininkų bendruomenės parama kultūros protestui, tuo pačiu išreiškiant nepasitenkinimą procesams, kurie vyksta Lietuvoje.

Ir galiausiai – ką norėtumėte pasakyti visuomenei, kuri stebi šią situaciją iš šalies?

Kviečiu visą pilietišką visuomenę netylėti ir reikšti savo poziciją. Kultūra yra tik vienas iš aspektų, kuris kelia nerimą. Nesinori net vardinti tos politinės partijos, kuri žaidžia su valdančiąja dauguma. Vyriausybė egzistuoja be dviejų ministrų – seniai mūsų šalyje nebuvo tokios krizės. Socialdemokratai atsidūrė aklavietėje ir jais manipuliuoja ta vienintelė politinė jėga, kurios pagrindinis tikslas yra kelti destrukciją ir visuomenės susiskaldymą.