Biržų rajone, Mockūnų kaime, Dvaro gatvėje yra ramybės ir svajonių užutėkis — Levandų ūkis. Jame beveik prieš 20 metų ūkininkauti pradėjusi moteris negalvojo, kad teks palikti mokytojos karjerą ir imtis žemės ūkio.

Kvapniosios levandos buvo tik hobis, kuris peraugo į darbą ir verslą. Levandų ūkyje galima būti valandų valandas, nes čia tvyro ramybė ir gerosios energetikos magija. Čia vasaromis dūzgia bitės, kvepia medumi ir visada galima sutikt Levandų ūkio šeimininkę Giedrę Rybalko.

Papasakokite apie save, jaunystę, meilę žemei?

Visas mano gyvenimas nuo vaikystės susietas su žeme, nes tėveliai buvo vieni pirmųjų ūkininkų Biržų rajone. Todėl žemės darbus, augalus, žoleles ir gėleles mėgau nuo vaikystės. Mokiausi Vabalninko vidurinėje mokykloje, ten buvo gamtininkų būrelis, o aš aktyvi jo lankytoja. Tad ir mokykloje buvau arti gamtos bei žemės. Šeimoje augome dviese su sese. Manau, kad tas, kas iš vaikystės žino, kad darbas yra gyvenimo dėsnis ir kad duona pelnoma tik dirbant, tas pasirengęs bet kokiems iššūkiams. Tai įvyko ir man.

Baigusi vidurinę mokyklą, Jūs pasirinkote istorijos ir gamtos geografijos studijas. Kodėl norėjote tapti mokytoja?

Taip, galvojau būti mokytoja, todėl turiu net du diplomus — pirmiausia baigiau istoriją. Dirbdama mokiausi dar ir gamtos geografijos. Po studijų baigimo mokytojauti neskubėjau, teko dirbti daug darbų ir pasisemti įvairios patirties. Dirbau pasienyje raštvede, svečių namuose, baldų parduotuvėje ir tik po penkerių metų, atsiradus vietai mokykloje, nusprendžiau, kad jau atėjo laikas. Pagal specialybę dirbau dešimt metų.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado levandos? Kodėl būtent jos, juk Lietuva  — ne Prancūzija, mūsų kraštuose nėra levandų auginimo kultūros?

Levandos į mano gyvenimą atėjo netikėtai. Viskas prasidėjo, kai man, vos tik baigusiai studijas, 2005 metais teko perimti visą tėčio ūkį ir taip , galima sakyti, tapau ūkininke. Iš pradžių pas mus vyravo grūdinės kultūros, bet jos nebuvo pelningos, todėl pradėjome ieškoti kitos alternatyvos. Norėjau, kad tai būtų mano hobis ir darbas viename. Levandų idėja atėjo mano sesei Aušrinei, grįžusiai iš Provanso. Kartą, sodinant gėlių darželyje, ji manęs paklausė, kaip būtų, jei visur prisodintume levandų. Tada mes trys šeimos moterys: aš, mama ir sesė, stovėdamos prie daržo, nusprendėme pradėti pažintį su levandomis. Taip ir padarėme. Iš pradžių buvo keturios vagos, tačiau su metais jų vis daugėjo. Tad taip ir atsirado „Levandų ūkis“, prie kurio jungiasi ir mūsų vaikai.

Nuo ko pradėjote ir ar sunki buvo pradžia?

Pradžia visada yra sudėtinga, bet svarbiausia buvo ir yra artimųjų parama bei palaikymas, nes be to niekaip nebūtume įstengę įgyvendinti idėjos. Teko daug savarankiškai mokytis, įdėti nemažai darbo ir pastangų. Nutarėme ne tik levandas auginti, bet ir gaminti produkciją iš jų. Domėjomės natūralia kosmetika, hidrolatais, išmokome ir žvakes lieti, gaminti vonios burbulus. Na, o po to prasidėjo galvos skausmas, kaip tuos gaminius parodyti ir pristatyti žmonėms.

Startavome socialinių tinklų platformoje. Taip mus pamatė vietiniai miestelio žmonės, jie ir atvyko į pirmuosius organizuojamus renginukus. Pamatėme, kad jiems tai patiko, tad, laikui bėgant, atsirado daugiau poreikių edukacijai.

Dabar tai yra populiariausia mūsų paslauga, kuri vadinasi „Nuo sėklos iki produkto“. Dėl šios edukacinės programos važiuoja turistai iš visos Lietuvos. Mūsų „Levandų ūkis“ gyvuoja jau daugiau kaip 10 metų, tačiau gal tik prieš kokius 5 metus sulaukėme didesnio žmonių susidomėjimo. Padėjo, matyt, ir tai, kad apie mus pradėjo rašyti žiniasklaida, ji padėjo pritraukti ir sudominti žmones iš visos Lietuvos. Visus labai domina edukacijos, bet anksčiau jos organizuotos tik levandų žydėjimo sezonu, nes neturėjome tam pritaikytų patalpų. Tačiau kasmet mes vis plečiamės ir augame, tad dabar jau turime įrengę ir edukacijų salę, kurioje galime priimti lankytojus visus metus.

Kas Jums yra levanda: grožis, vaistas ar pragyvenimo šaltinis?

Man levandos — gyvenimo būdas. Tai — ne tik levanda, bet ir visi prieskoniniai augalai, žolelės.

Kas Jūs esate: ūkininkė, verslininkė, levandininkė ar...?

(Juokiasi) Hibridas. Sunku įvardinti, bet pirmiausia esu ūkininkė, mylinti žemę, nes be meilės žemei ir darbui negalėtum nieko sukurti.

R.Tagorės žodžiai tariant — darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį... Na, o paskui esu, ko gero, ir verslaujanti ūkininkė, nes tai, ką darome su levandomis ir prieskoniniais augalais, kitaip neįvardinsi.

Kaip tinkamai pasodinti ir išlaikyti šį mėlyną grožį?

Levandų žydėjimo sezono pradžiai įtaką daro temperatūra ir augalų peržiemojimas. Įprastai, gražiausiais žiedais sodai džiugina jau birželio mėnesį. Kad levandos išaugtų laiku ir sužydėtų vasaros pradžioje, sodinti reikia balandžio pabaigoje — gegužės mėnesį. Mūsų ūkyje kasmet pražysta per 8000 levandų puskrūmių. Per tiek metų pasisėmėme įvairios patirties, todėl žinome, kokią įtaką sodinimui turi oro sąlygos. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į kasamą duobę, ir į vietą dirvoje.

Levandų sodinukai ilgaamžiai, jų persodinti nereikia, tad prieš sodinimą patartina išrinkti atvirą saulėtą plotą. Dar vienas svarbus patarimas — pirmąją vasarą negalima leisti levandoms žydėti. Taip jos kur kas gausiau sužydės kitą vasarą. Vietoje to, leiskite augalui pritapti, užaugti. Be to, itin svarbus ir trąšų panaudojimas. Pirmą sezoną levandas nukarpykite. Nukarpymas skirtas tam, kad augalas visą savo energiją skirtų geresniam įsišaknijimui, o ne žydėjimui.

Trąšas rekomenduojame organines arba mineralines. Gražiai genėkite, formuokite dailios, apvalios formos krūmą. Beje, kuo anksčiau nukarpysite levandas, tuo anksčiau jos sužys antrąjį kartą ir, galbūt, sužydės netgi tą pačią vasarą.

Ar galima levandas sodinti ir auginti vazonuose?

Žinoma, levandas galima sodinti ir vazone, tačiau, laikui bėgant, jas vis tiek teks persodinti, nes tai — daugiamečiai augalai, kurie turi augti lauke. Vazone levandos negauna reikiamų medžiagų, ima skursti. Todėl užtikrinti, kad levandomis vazone džiaugsitės ilgai — nelengva. Kad nereikėtų levandų persodinti, iš anksto pasiruoškite tinkamą vazoną. Jis turėtų būti gilus ir platus — bent 40 cm diametro. Levandų šaknys ilgos, sodinant jos jokiu būdu negali užlinkti į viršų.

Taip pat pasirūpinkite tinkama dirva. Ji neturi būti per rūgšti. Sodinimui vazone galite tiesiog pasikasti gerų žemių arba ieškoti specialaus mišinio ūkio prekių parduotuvėse. Atkreipkite dėmesį, kad dirvoje nebūtų durpių.

Kokia vieta, temperatūra ir žemė idealiausia augti levandoms?

Norint pradėti auginti levandas, pirmiausia joms reikia surasti tokią vietą, kurioje jos gautų daug saulės ir užuovėjos. Geriau vengti sodinti ten, kur krūmą gali užgožti kiti augalai. Levandoms reikia erdvės ir pralaidžios žemės. Esant sausrai, sodinant augalus reikia gerai palaistyti paruoštą duobutę, kad būtų pakankamai drėgmės, ypač sodinant pavasarį. Sodinant rudenį truputėlį lengviau, nes nebūna tiek karščio, mažiau sausrų. Kai vanduo susigeria, truputėlį susiauriname duobę — tiek, kad tilptų levandų šaknys. Jos turi neužsilenkti, visos patekti į duobutę. Žemėmis užpilame švelniai.

Levandos mėgsta atvirą saulėtą plotą, o temperatūra turi būti pakankamai šilta, kad krūmeliai prigytų. Be to, svarbu nepamiršti dirvos rūgštingumo. Per rūgščioje dirvoje sodinukai neaugs. Tad, prieš sodinimą, jos rūgštingumą pamatuokite lakmusiniais popierėliais. Jei dirva sausa — nuolat ją laistykite.

Kokį plotą užima levandų laukai Jūsų ūkyje ir kiek žmonių dirba sezono metu?

Levandas auginame 1 ha plote, dar panašus plotas užsodintas kitais vaistažoliniais augalais bei dekoratyviniu sodu su obelimis ir levandomis. Ūkyje dirba visi šeimos nariai ir sezono metu turime 4 samdomus darbuotojus.

Jūsų krautuvėlėje puikuojasi Jūsų pačių kuriami levandų produktai — žvakės, muilai, kvapieji maišeliai, hidrolatai ir kitos natūralios priemonės. Kokie pirmieji produktai buvo sukurti iš levandų?

Hidrolatas, tai yra vanduo su visomis augalų savybėmis. Paskui sukūrėme kvapniuosius maišelius, muiliukus.

Kokius produktus su levanda ir iš levandos gaminate?

Pas mus iš levandos gaminami sirupai, žvakės, prieskoniai, aliejai odos priežiūrai, balzamai, muilai, arbatos, hidrolatai, vonios druskos, kūno šveitikliai, įvairiausi rinkiniai ir daugelis kitų dalykų... Atvykite ir patys pamatysite.

Levandų nauda yra labai didelė. Prancūzijoje jos mėgstamos, nes tai — eterinių aliejų šaltinis, kuris labai naudingas ir sveikatai, ir labai daug kam, pavyzdžiui, emocijoms sutvarkyti. Galima iš jų gaminti skanią arbatą, o iš sudžiovintų — pasigaminti puokšteles, jomis puošti namus, nes jos džiugins visus metus. Nukultus žiedelius galima susipilti į maišelius, susidėti į spintą ar dar kažkur laikyti, kad skleistų malonų aromatą. Žinau, kad pirtininkai irgi mėgsta naudoti levandas. Prancūzijoje levanda labai populiari ir ją labai daug kur naudoja. Lietuviai dažniausiai įpratę naudoti levandų muilą. Bet levanda tinka beveik visur — kepinius pagardinti tinka levandų žiedynai, jų galima dėti tiek į sausainius, tiek į pyragus... Ledus galima pasigaminti. Net sirupą esame virę iš levandų — jis tinka ir ledus gardinti, ir į kavą įsipilti, ir limonadą pasigaminti, nes jų labai stipraus skonio.

Ar prekiaujate levandų sodinukais?

Taip, pavasariais peržiūrime sodinukus ir prekiaujame ne tik levandų sodinukais, bet ir kitais augalais, pavyzdžiui, levandinais, t. y. levandų hibridais.

Ar planuojate plėsti asortimentą?

Žinoma, kuriame specifinius produktus, atliekame įvairius bandymus, kurių rezultatas greitai pasieks lankytojus.

Papasakokite, kuo ypatingos levandos ir su kokiais sunkumais susiduriate jas augindama?

Pradžioje buvo visko, nes susikalbėti su levanda, jos nepažįstant, nebuvo labai lengva. Viena iš problemėlių, su kuria susiduriame augindami levandas, tai mūsų nepastovios žiemos. Levanda pakelia šaltį, bet šlapios žemės — ne, nes ji yra viena iš tų, kurios nemėgsta drėgmes pertekliaus, o tai įtakoja jų peržiemojimą.

Kam dar gali būti naudojamos levandos? Galbūt maistui, gėrimams?

Levandų panaudojimo spektras labai platus: jų eterinis aliejus padeda gydyti migreną, galvos skausmus, depresiją, nervinę įtampą ir stresą. Gaivus ir raminantis aromatas šalina nervinį išsekimą ir nerimą, taip pat gali padidinti protinį aktyvumą. Levandų eterinis aliejus, šampūnai ir losjonai turi atpalaiduojamąjį poveikį, todėl gerina miego kokybę. Levandos tapusios nemigos gydymo priemone alternatyviojoje medicinoje. Levandų aliejus yra labai reikalingas odai. Tai — vienas iš švelniausių ir neutraliausių eterinių aliejų, tačiau yra labai efektyvus.

Jis vartojamas gydant spuogus ar raukšleles, pagreitina žaizdų ar nudegimų gijimą, nes pagerina ląstelių atsistatymą. Levandų aliejus taip pat ramina odos sudirginimus, mažina paraudimus ant odos ir nuramina raumenų įtampą. Levandų arbata, kuria mes vaišiname savo svečius, gerina visą imuninę sistemą ir suteikia organizmui atsparumą nuo įvairių ligų. Levandų eterinis aliejus turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, kurios stiprina imuninę sistemą. Levandų eterinis aliejus yra vienas iš geriausių natūralių plaukų slinkimo gydymo priemonių. Natūralūs levandų, rozmarinų ir kitų aliejų mišiniai skatina plaukų augimą. Levandų aliejus puikiai dera su dauguma aliejų, pavyzdžiui, citrusinių vaisių, ramunėlių, apelsinų, kardamono arba snapučių eteriniais aliejais. Sumaišius įvairius aliejus, išgaunama nuostabi kvapų dermė, kuri atpalaiduos jūsų kūną ir suteiks žvalumo bei energijos. Tik, žinoma, visada reikalingas saikas ir, naudojant eterinius aliejus, būtina jį turėti, nes gali atsirasti įvairios alergijos.

Be to, levandos plačiai naudojamos kulinarijoje ir konditerijoje, gaminant, pvz., pyragus ir šokoladus. Levandos taip pat naudojamos mėsos gaminius gardinti.

Šios aromatingosios gėlelės mėsai suteikia unikalų skonį ir aromatą, todėl levandas galima naudoti marinuojant mėsą arba, kaip prieskonį, gardinant mėsos patiekalus. Jei kepate mėsą ant grotelių ar iešmų, įmeskite džiovintų levandų šakelių ant anglių — nuostabus aromatas prasiskverbs į jūsų kepamą mėsą ir džiugins jus išskirtiniu skoniu.

O levandų arbata ir limonadai paliks jums neišdildomą įspūdį. Šių violetinių gėlelių arbata — veiksminga pirmoji pagalba pajutus galvos skausmą, nuovargį ar kankinant nemigai. Išbandykite ir mėgaukitės magiškąja gamtos galia. Taip pat pabandykite keletą šviežių levandų žiedynų įberti į vyno taurę ir nedelsiant pajusite praturtintą vyno skonį bei kvapą.

Jūs labai daug žinote apie levandas, gal galite pasakyti, kokiais įdomiais istoriniais pasakojimais apipintos levandos?

Pasakojama, jog rojaus soduose augo ne tik obelys, bet ir levandos, o Adomas ir Ieva buvo pirmieji žmonės, kurie levandas atnešė į žemę. Net ir Biblijoje pasakojama, kad Jėzus buvo pateptas levandų aliejumi. Tuomet senovės egiptiečiai naudojo levandas mumifikuoti mirusiųjų kūnus. Levandos apipintos daugybe istorijų ir legendų, nes šis augalas buvo žinomos jau ankstyvųjų civilizacijų laikais. Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu levandos įsišaknijo ir vienuolynų soduose ir greitai jos pasklido po Europą, įsitvirtino Prancūzijos ir Anglijos karalių rūmuose. Levandų kvepalais galėjo puikuotis tik labai turtingos europietės. 1910-aisiais levandos užkopė į gydomųjų augalų olimpą.

Levandos — slaptos meilės simbolis. Jų įmaišydavo į meilės gėrimus. Iki XIX a. merginos vestuvių išvakarėse maudėsi šių žolelių vonioje, kvėpinosi aliejumi, kad meilė būtų tvirta. Teigiama, kad XIII amžiuje europiečiai dėvėjo levandų apyrankes tam, kad jos apsaugotų nuo maro ir kitų pavojingų ligų.

Senovės Romoje levandos buvo svarbi maudymosi ritualo dalis, nes jos turi dezinfekuojančių ir antiseptinių savybių, o Renesanso laikotarpiu levandos buvo naudojamas meno srityje. Dailininkai (įskaitant garsųjį Rubensą) naudojo levandas siekdami pagerinti spalvų kokybę. Ir pati levandų spalva ramina, harmonizuoja, atpalaiduoja.

O kokių įdomių nuotykių yra nutikę Jums, bendraujant su levandomis?

Kai su levanda randi bendrą kalbą, ji auga, o kai nesusikalbi — problema. Man nepakartojamą įspūdį palieka kažkoks mistinis violetinis rūkas virš levandų saulei kylant ar leidžiantis. Tai vaizdas, kurio su niekuo kitu negali palyginti.

Ar galima sočiai pragyventi iš levandų ūkio?

(Juokiasi) 10 metų dirbu, bet dar sočiai negyvenu.

Jūs esate lankytojams paruošę naują erdvę edukaciniams užsiėmimams, įrengėte didžiąją pievą su scena. Ar daug sulaukite lankytojų ir užsakymų?

Lankytojams ūkis parengė net dvi naujas erdves — atnaujinta natūralius levandų produktus savo lentynose glaudžianti Provanso stiliaus krautuvėlė ir atidaryta visiškai nauja, kur kas erdvesnė salė, skirta edukaciniams užsiėmimams „Levanda. Nuo sėklos iki produkto“. Pasigėrėti išties neeiliniu reginiu vasarą pas mus atkeliauja ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, bet ir svečiai iš visos Lietuvos, net Latvijos. Esame turėję vestuvių ceremonijų, o mūsų šeimos nariai čia irgi visi kėlė vestuves.

O ką veikite ne sezono metu, kai levandų laukas užsikloja sniegu?

Levandų laukas sniegu užsikloja, bet mūsų darbai — ne, nes yra daug kitų darbų. Pirmiausia, produktai — juos mes gaminame visus metus. Pavyzdžiui, muilo gaminimui reikia laiko, kad jis susistovėtų, tad šis gaminimo procesas užtrunka.

Laiko reikalauja ir kiti mūsų ūkio produktai. Taip pat turime sutvarkyti aplinką, persodinti augalus, apkarpyti, paruošti levandas žiemai ir ateinančiam sezonui. Anksčiau dar suspėdavau dėstyti istoriją Biržų technologijų ir verslo centre, tačiau, ūkiui plečiantis, teko pasirinkti vieną veiklą ir daryti mokytojos karjeroje pertrauką. Šiandien visą savo laiką skiriu levandoms ir šeimai, mokausi. Be to, vyksta įvairiausi renginiai, parodos, mugės, pristatymai, kuriuose dalyvaujame ir su savo žiniomis, ir su produkcija.

Ar dažnai tariate, „Būsiu laiminga, kai...“?

Niekada, nes ir dabar esu laiminga... Laimė yra vidinė būsena, o ne materialaus dalykas.

Kokia Jūsų pinigų filosofija?

Filosofija labai paprasta: nedirbsi — neturėsi.

Kas Jus įkvepia gyventi?

Galėjimas kurti gamtoje, realizuoti save ir žinojimas, kad kažką po savęs paliksiu.

Geriausia gauta dovana?

(Juokiasi) Geriausia likimo dovana man — mano vyras.

Jei pasaulyje yra rojus, tai...

...levandų ūkyje.

Be ko Jūsų diena prarastų prasmę?

Be kūrybos.

Kaip atsipalaiduojate?

Atsipalaiduoju žiūrėdama į violetinį levandų rūką, skaitydama, būdama su šeima, vaiku.

Drąsiausias Jūsų sprendimas?

Oi, visi mano priimti sprendimai buvo drąsūs: tai ir levandų ūkis, jo plėtros strategijos, bandymai, ir visa, kas užauginta pačių rankomis dar reikia parduoti.

Kokia Jūsų svajonė?

Svajoju išleisti knygutę vaikams apie levandas ir Levandų ūkį... Labai daug svajoti bijau, nes svajonės pildosi...

Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

Būna ir sunkumų, ir neigiamų emocijų, nes... kaip be to... O padeda didelis darbas su savimi, artimųjų palaikymas. Didelė dovana, kai turi petį, ant kurio gali išsiverki ir išsikalbėti, o vertingiausia parama artimui — sugebėjimas jį išklausyti.

Blogiausias įprotis?

Atidėlioti nemėgstamus darbus iki paskutinės minutės.

Ką naujo norėtumėte išmokti?

Mokausi kasdien ir daug, nes esu ir ekspertas, tvarkau socialines medijas, o noriu kuo geriau ištobulinti anglų kalbą.

Jei nebūtumėte tuo, kuo esate, kuo norėtumėte būti?

(Juokiasi) Viskuo jau pabuvau, kuo norėjau būti.

Jūsų žodis biržiečiams?

Mieli žemiečiai, nepamirškite, kad Biržų rajone, Mockūnų kaime, Dvaro gatvėje yra toks ramybės ir svajų užutėkis — Levandų ūkis, kuriame kiekvienas, ieškantis gilesnio ryšio su gamta ir savimi, yra laukiamas. Nepamirškime, kad gamta — geriausia gydytoja ir mokytoja, kai nežinai kaip susitvarkyti savo viduje.

Apie mus daugiausia, ko gero, žino vilniečiai, latviai, o biržiečiai pradeda susipažinti su mumis tik dabar, todėl visada kviečiu atvykti ir grupėmis, ir pavieniui, o ypač vasarą, kai prasideda levandų žiedų magija.