NMA apsiskaičiavo – 20 mln. eurų skylė teikiant finansinę paramą

Vakar ūkininkų bendruomenėje pasklido kalbos, kad pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ nėra likę pinigų ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prašo atidėti mokėjimus.

Teigiama, kad trūksta maždaug 20 mln. Eur. Kodėl ir kaip atsirado ši finansinė skylė, o svarbiausia – kokiais būdais būtų galima ją užlopyti, apsaugant ūkininkus nuo įsipareigojimų neįgyvendinimo?

LGAA pirmininkas Audrius Vanagas: ydinga praktika

„Čia kaip su aviakompanijomis, kurios parduoda bilietų daugiau negu yra sėdimų vietų, nes tikisi, kad kažkas neatvyks. Tai šiuo atveju lygiai taip pat vyksta ir su parama. Taip elgiamasi dėl to, kad nebūtų atlikusių pinigų grąžinimo į Briuselį. Esame ne kartą šį dalyką kritikavę“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Vanagas ir priduria, kad tokia situacija iš esmės nėra nauja, lėšų paramų išmokoms dažnai pritrūksta, tačiau šiuo atveju neįprasta tai, jog stinga itin didelės sumos.

„Anksčiau Žemės ūkio ministras kartu su Finansų ministru derindavo ir ieškodavo pinigų iš Nacionalinio biudžeto“, – apie tai, kaip būdavo sprendžiamos panašios problemos, pasakoja LGAA pirmininkas.

„Šios situacijos parodo, kad paramą investicijoms, ir ypač susijusioms su statybomis, reikia planuoti bei priemones paleisti kuo anksčiau naujo periodo pradžioje. Susideda daug niuansų – užtrunka gauti statybų leidimus ir pan. Laikas nuo idėjos iki jos užbaigimo akto yra labai trumpas. Visa tai kraunasi į krūvą ir susiklosto tokia situacija, o ji tikrai bloga“, – užbaigia A. Vanagas.

LŪS Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas Gedas Špakauskas: prasta komunikacija

„Į mus kreipėsi nemažai ūkininkų su beveik desperatišku prašymu padėti, nes sulaukė iš NMA informacijos, kad nėra lėšų arba jos bus išmokėtos kur kas vėliau“, – pasakoja G. Špakauskas.

„Technika supirkta, projektai įgyvendinti, bet ūkininkas vis dar skolingas tiekėjui – technikos ar statybų kompanijai. Ir įsivaizduoju, kad jie jau spaudžia ūkininkus, kada bus pinigai, o dabar staiga sužinoma, kad pinigų nebus arba jie stipriai vėluos“, – sako G. Špakauskas.

LŪS Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas sako, kad metai nebuvo lengvi ir taip, o tokios naujienos gali išmušti iš vėžių.

„Visai tikiu, kad statybų ar technikos tiekėjai dabar gali net kreiptis į teismus. Jiems visai nesvarbu, ar su parama ar be paramos įgyvendintas projektas, svarbiausia, kad už jį būtų atsiskaityta“, – ūkininkų nuogąstavimus įgarsina G. Špakauskas.

„NMA, ko gero, nesužinojo tik vakar, tikriausiai matė situaciją jau anksčiau. Žinoma, negalima vien aklai NMA kaltinti – jie norėjo finansus sudėlioti taip, kad nereikėtų grąžinti nė euro atgal į ES biudžetą, nes laikotarpis pasibaigęs. Bet finansai sudėlioti buvo nesėkmingai. Visgi reikėjo apie šią situaciją iškomunikuoti anksčiau ir iš aukštesnio lygio vadovų, o ne liepti skambinėti NMA specialistams ūkininkams. Tai buvo prastas sprendimas“, – akcentuoja LŪS Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas ir ramina, kad nelieka nuošalyje.

„Šiandien LŪS pirmininkas susitinka su Žemės ūkio ministru Kretingoje, bus ir NMA atstovai ir bandys ieškoti sprendimų“, – aiškina G. Špakauskas .

Buvęs Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas: problema išsprendžiama

„Pirmiausia galima perskirstyti kitų paramos priemonių pinigus – vėliau tie pinigai persiskirsto ir pasidengia. Kitas kelias – Finansų ministerija turėtų susitarti su Žemės ūkio ministerija ir abi kartu rasti sprendimus“, – apie tai, kaip būtų galima susidariusią situaciją spręsti, pasakoja buvęs Žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

„Man taip pat buvo panaši situacija susiklosčiusi. Bet kartu su tuometiniu Finansų ministru R. Šadžiumi radome sprendimą – suradome lėšų ir jas išmokėjome“, – asmenine patirtimi dalijasi I. Hofmanas ir priduria, kad tokios problemos kyla, kai poreikis viršija suplanuotą ir atsiranda lėšų trūkumas.

„Bet tai išsprendžiama problema“, – neabejoja buvęs ministras. Pasiteiravus, ar dar jam einant šias pareigas niekas neperspėjo apie galimą 20 mln. Eur trūkumą, patikina, kad biudžetas buvo suformuotas ir jame numatyta buvo tiek lėšų, koks poreikis ir buvo.

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Erikas Bėrontas: klaida padaryta, reikia ją spręsti

Buvęs NMA vadovas E. Bėrontas nurodo, kad galimai buvo padaryta klaida ir valstybei dabar reikia ją ištaisyti. Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidento manymu, šiai problemai spręsti yra du keliai.

„Vyriausybė skiria 20 mln. Eur iš biudžeto, sukuriamas notifikavimo dokumentas ir kreipiamasi į EK, kad ši skirtų papildomus 20 mln. Eur. Kitas kelias – laukti sausio 1 dienos ir panaudoti lėšas iš naujos SP (Strateginio plano) programos. Reglamentas leidžia tą daryti, t. y. jeigu yra likutis neapmokėtų KKP iš 2014-2020 m., galima pasinaudoti 2023-2027 m. SP lėšomis“, – sprendimo variantus įvardija E. Bėrontas.

„Norėtųsi, kad Lietuva nueitų tuo pirmuoju keliu – būtų skirta 20 mln. Eur iš biudžeto, notifikuota EK, pinigai keliautų pas ūkininkus, o EK, neabejoju, kad notifikuos. Juolab, kad metai nebuvo lengvi, pasitaikė daug gamtos negandų, o be to, tai vyksta ne kasmet – kiekvieno programinio laikotarpio pabaigoje“, – savo poziciją atskleidžia buvęs NMA vadovas.

Pasak jo, valstybės mastu 20 mln. Eur yra nedideli pinigai, todėl tiek skyrusi žemės ūkio sektoriui Vyriausybė įrodytų, kad išties laikosi strateginių tikslų – dar šiemet parlamentas patvirtino, kad žemės ūkis – viena iš strateginių krypčių.

„Laukiant iki metų pradžios, gali kilti labai daug rūpesčių dėl atsiskaitymo su tiekėjais, rangovais ir panašiai. Bus patiriami nuostoliai, skaičiuojamos palūkanos. Jeigu ŽŪM ryžtųsi šiuos patiriamus nuostolius atlyginti, gal ir nebūtų tokio didelio ažiotažo. Tuomet visi žinotų, kad viskas bus atlyginta, persirašys sutartis ir lauks“, – išeitis siūlo E. Bėrontas.