Smūgis ūkininkams į paširdžius – išgaravo 20 milijonų eurų

Nuo trečiadienio pusdienio ūkininkai pradėjo skelbti aliarmą, kreipdamiesi į „Agrobitė“ redakciją dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistų skambučių. Esą priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ neliko pinigų, kaip kalbama – 20 milijonų eurų, todėl kyla grėsmė, kad ūkininkai nesugebės atsiskaityti su įrangos tiekėjais, statybų rangovais, padėjusiems įgyvendinti ūkiams projektus.

Vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis, po mokėjimo prašymo pateikimo į ūkininko sąskaitą lėšos pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų.

„Agobitei“ ūkininkai skambino dėl įgyvendinamų projektų, kurių vertė siekia nuo dešimčių tūkstančių eurų iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Paramos intensyvumas čia svyruoja nuo 40 iki 60 proc.

Ūkiai galėjo gauti iki 80 000 eurų paramos, o pridėjus ir lengvatines paskolas, paramos suma didėja iki 500 000 eurų projektui.

Žemdirbiams NMA specialistai pasakojo, kad ūkininkai teiktų prašymus dėl vėlesnio lėšų išmokėjimo per Strateginį planą, bet tokiu atveju lėšos juos pasiektų ne anksčiau 2026 m. sausio arba vasario mėnesio. Jeigu palikti situaciją tokią, kokia yra, tuomet lėšų išmokėjimas už projektus nusikeltų ne mažiau kaip pusmečiui.

Be viso to, praktiškai metams pailgės kontrolės laikotarpis, kuris ūkininkams grįš papildoma biurokratine našta NMA patikromis ir papildomos dokumentacijos pateikimu.

„Valstybė įsipareigojo teikti paramą, o mes dabar realiai įsipareigojame viskuo, patikėję valdžios pažadais, įtvirtintais dokumentais?“ – retoriškai klausė ne vienas ūkininkas.

Tačiau ūkininkai kelia klausimą, ką jiems daryti dabar, nes kai kurie už įrangą ir statybų paslaugas turėjo atsiskaityti jau spalio mėnesį. Tai reiškia, kad toks valstybės įsipareigojimų nevykdymas pirmiausiai grįš ūkininkams per reputacijos praradimą – ne vienas jų bus laikomas kaip nepatikimas užsakovas, kai kurie susigadins ilgalaikius santykius.

Antra vertus, ūkininkai automatiškai taps skolininkais, suprastės jų kredito istorija, todėl jiems bus sunku gauti net ir kreditus padengti dabartines skolas, kurios jiems atiteko kaip neįvykdytų valstybės įsipareigojimų „kraitis“ vestuvėms, kurioms jie buvo sugundyti.

Kai kurie teisininkai žemdirbiams pataria nesutikti su jokiais NMA prašymais nukelti mokėjimus, nes tokiu atveju jie sutiktų pagal nutylėjimą susigadinti reputaciją ir iš viso to išplaukiančias reputacines pasekmes. Ar kitu atveju galima šiuos įvykius traktuoti kaip „force majeure“ aplinkybes, klausimas kol kas atviras.  

Kol kas sudėtinga pasakyti, kodėl NMA pritrūko pinigų, nes ne ji juos skiria. Priemonių finansavimo įsakymus ir taisykles tvirtina žemės ūkio ministras. Akivaizdu, kad Andrius Palionis, kaip žemės ūkio ministras, sprendimų dėl šios priemonės („Investicijos į žemės ūkio valdas“) paskelbimo vargu ar pridėjo pirštą, tačiau tikėtina, kad kaip viceministras galėjo žinoti situacijos rimtumą, nes dirbo buvusio žemės ūkio ministro Igno Hofmano komandoje. Taip pat tikėtina, kad minėta priemonė buvo paskelbta dar Kazio Starkevičiaus ministeriavimo metu, nes žemdirbiai kalba apie 2024 m. paskelbtą priemonę.

Ūkininkai mini priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas (supaprastinta tvarka) (2024 m. I)“, kai paraiškos jai pradėtos rinkti 2024 m. spalio 7 d., tai yra likus šešioms dienoms iki naujų Seimo rinkimų, kurie vyko spalio 13 d. 

„Agrobitė“ kreipsis detalaus paaiškinimo ir į Žemės ūkio ministeriją, ir į NMA.