Vienus grožis ramina, įkvepia, suteikia džiaugsmo, kitus – erzina ir pykdo. Todėl jie stengiasi ne jį kurti, o naikinti. Taip atsitiko ir su Kėdainiuose, Didžiosios gatvės daugiabučio kieme, ilgiau nei du dešimtmečius augusiu medėjančiu bijūnu. Uždarame kieme kiekvieną pavasarį 24-ojo ir 26-ojo namų gyventojus savo grožiu ir kvapu džiuginęs bijūnas vieną rytą buvo išlaužytas ir suniokotas.

Kaimyno elgesys nesuprantamas

Kaip pasakojo bijūną sodinusi ir jį puoselėjusi Ramunė Bučienė, toks elgesys su augalu, kuris niekam netrukdė, yra absoliučiai nesuvokiamas.

„Neseniai į mūsų namą atsikraustė naujakurių šeima. Niekada iš jos nesulaukėme jokių priekaištų ar pasakymų, kad kažkas nepatinka. Jei taip būtų, kažką darytume, spręstume problemą. Po savaitgalio grįžome namo ir pamatėme, kad mūsų bijūnas visas suniokotas, sulaužytas, išdarkytas. Aš tikrai nekviečiau policijos, nesiskundžiau, niekur nesikreipiau ir neketinu to daryti, bet man tik nesuprantama, kaip kaimynai gali šitaip elgtis, – nuostabos ir apmaudo neslėpė R. Bučienė. – Mintyse svarstau, dėl ko žmogus taip pasielgė su augalu: kvapas nepatiko? Gerai, ateik, pasakyk, nuskinsim žiedus ar dar kažką darysim. Nesuprantu… Juolab kad visą gyvenimą su visais kaimynais gerai sutariame, jokių nesantaikų nebūna, vieni kitus pažįstame, pabendraujame. O čia atsiranda kažkoks naujas kaimynas ir taip pradeda pažintį…“

Pasiteisinimas sukėlė juoką

Moteris sako, kad po įvykio ir pamatyto vaizdo jai atėmė žadą, negalėjo pati eiti pas naująjį kaimyną pasikalbėti, paklausti, kodėl jis taip pasielgė ir kas jam nepatiko: „Man reikėjo kelių dienų, kad galėčiau susitaikyti su tokia mintimi ir kad galėčiau jam į akis pažiūrėti“.

Kitą dieną betvarkant išlaužytą augalą, matyt, supratęs savo klaidą ar išgirdęs po langais besikalbančią kaimynę su sodininku Juozu Girinu, kuris buvo atvažiavęs apžiūrėti bijūno ir sprendė, ką daryti su nuniokotu augalu, prisistatė ir pats kaltininkas.

„Paklausėme jo, ar galime palaukti, kol augalas baigs žydėti ir tada jį iškasę išvešime į sodybą, kur jis bus saugus. Jis sutiko, – akistatą su bijūno niokotoju prisiminė R. Bučienė. – Klausiau jo, kodėl iš karto neatėjo ir nepasakė, kad bijūnas jam trukdė. Kaimyno paaiškinimas buvo, kad nežinojo, per kur ir kaip iki mūsų ateiti, – ironiškai šypsojosi R. Bučienė. – Paskui pripažino, kad pasielgė neapgalvotai. Tačiau vis tiek jis jautėsi teisus, nes neva be jo leidimo apie šį faktą pranešiau „Facebook“ grupėje „Viskas Kėdainiuose“. Bet nenorėjau su juo aiškintis, ginčytis, sakiau, kad eitų man iš akių. Pakalbėjęs su J. Girinu, jis nepatenkintas pasišalino.“

Tikėtina, pažeidimų padarė abi pusės

Aiškindamas teisės aktus, reglamentuojančius želdinių auginimą prie daugiabučių ir jų niokojimą, Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rytis Vieštautas pažymėjo, kad pažeidimų padarė abi pusės.

„Darytina išvada, kad krūmas buvo tiek pasodintas, tiek išpjautas neturint tam teisių, net medžius ir krūmus draudžiama veisti: valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius, – aiškino R. Vieštautas. – Kita vertus, bijūnų krūmas buvo saugotinų želdynų sąraše, nes buvo senamiestyje. Tai reiškia, kad negalima kirsti bet kokių matmenų, visų rūšių medžių ir krūmų, kurie yra kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių vertingąja savybe pripažintų želdynų ir želdinių teritorijose.“

Rasa Jakubauskienė ("Rinkos aikštė")