Malkų laikymas, malkų rietuvė, kaip džiovinti malkas

Svarbiausios sąlygos malkų laikymui – užtikrintas vėdinimas, sausas padas, sandarus stogas ir drėgmės nebuvimas. Kūrenimas drėgnomis malkomis tikrai yra ne pats maloniausias dalykas: toks kuras ir dūmija daugiau, ir kvapas ne itin geras, ir suodžių dūmtraukyje susidaro daugiau (ne tik dūmtraukyje, bet ir ant langų iš vidaus). 

Jeigu stogelis virš malkinės arba tvarto stogas prateka, tuomet visos pastangos išlaikyti malkas sausai bus bergždžios. Po pratekančiu stogu malkos sudrėks ir jas teks ilgai džiovinti. 

Pernelyg sandarioje nevėdinamoje ertmėje, kurioje necirkuliuoja šviežias oras, didėja drėgnumas. Tokioje vietoje malkos irgi prastai džius, gali prasidėti medienos puvimas arba atsirasti pelėsis ant malkų paviršiaus. Vienas geriausių sprendimo variantų – pirties, daržinės, tvarto ar namo nuožulnaus stogo šlaito pratęsimas, kuris iš viršaus padengtų prie sienos įrengtą malkų rietuvę. Tuomet iš trijų pusių rietuvė būtų apipučiama oro. 

Prieš pradedant krauti malkas į rietuvę būtina iš pradžių apatinei jų eilei paruošti sausą „padą“. Taip bus išvengta tiesioginio malkų kontakto su drėgna žeme motinėle. Padui tinka seni mediniai padėklai, lentos, rąsteliai, plytos – svarbu, kad tarp jų irgi cirkuliuotų oras ir vėdintų malkų eiles iš apačios. Judančių oro srovių apipučiama drėgmė greičiau išgaruoja. Sudedant malkas tarp jų vertėtų palikti nedidelius laisvus tarpelius – tai pačiai oro cirkuliacijai. 

Populiariausi malkų sudėjimo variantai:

• rietuvė – kai malkos eilėse dedamos ta pačia kryptimi viena kitos atžvilgiu. Dažniausia rietuvės įrengiamos palei pastato sieną; 

• kūgis (kupeta, kolona) – malkų eilės sudedamos ratu viena ant kitos. Tokia konstrukcija patalpoje arba po stogu netilps, statoma atvirai lauke. Kūgio viršūnėje malkomis sudedamas improvizuotas kūginis stogelis (kaip vietnamietiška skrybėlė) tam, kad lietaus vanduo greičiau nuvarvėtų. 

• kryžmai – kai viena eilė dedama išilgai, o sekanti eilė virš jos – statmenai jos atžvilgiu. 

Kraunant rietuvę palei atraminę sieną malkas reikia dėti statmena kryptimi sienos paviršiui. Tokiu būdu išvengiama malkų iškritimo iš rietuvės. Bet svarbu, kad malkos eilėse gulėtų šiek tiek nuožulniai, nukrypę į sienos pusę. Kai kurias statmenos krypties eiles galima kaitalioti išilginės krypties eilėmis (tai suteikia rietuvei daugiau stabilumo, ji nesugrius, nesubyrės). 

Skaldytas malkas geriau dėti žieve viršun – tuomet žievės sluoksnis šiek tiek saugos nuo drėgmės. Rekomenduojama dėti rietuvę šalia pietinės pastato sienos, dažnai apšviečiamos saulės. Tokiomis sąlygomis malkos džius greičiau. Dar geriau, jeigu palei sieną nuolat „vaikšto“ skersvėjis. Jeigu iškyla pasirinkimo klausimas – rinktis saulėtą pusę ar skersvėjį – pirmenybę teikite skersvėjui, nes vėdinimas malkų medienai yra svarbesnis. Kita vertus, pastebėta, kad laikant malkas ilgą laiką visiškoje tamsoje, be šviesos, jos greičiau pradeda pūti. Vėliau pastebėsite, kad tamsoje malkos šviečia žalsva fosforine šviesa, kurią skleidžia pūvančioje medienoje užsiveisę grybeliai, tiksliau – jų grybienos siūlai-hifai. 

Pernelyg aukštus malkų kūgius ir rietuves krauti būtų neapdairu – vėliau bus nepatogu imti malkas iš viršutinių eilių arba bet kuriuo momentu malka gali nukristi iš viršaus ant galvos.