Kaip išsirinkti malkas, malkų kaitrumo klasės, kokios malkos kaitriausios, mažiausiai kaitrios

Kūrendami krosnį malkomis visada norime, kad šaltuoju metų laiku kuras skleistų daugiau šilumos, kad degtų ilgiau ir užsikurtų greičiau. Regis, ugnis krosnyje visada atrodo vienoda, bet kažkodėl vienų medžių malkos yra “karštesnės” ir šildo geriau, o kitos skleidžia mažiau karščio. Tuomet tenka nuolat dėti papildomas malkas į pakurą, o dar ir gailėtis dėl išlaidų už mažesnio kaitrumo malkas. Jeigu mokėti, tai mokėti už tikrą šilumą. Bet ji priklauso nuo medienos rūšies kaitrumo ir kitų savybių. 

Įvairios medžių rūšys skiriasi tarpusavyje struktūra, tankiu, drėgnumu ir tam tikromis medžiagomis sudėtyje (dervos, sakai, degutas). Todėl priklausomai nuo medžio ir jo laikymo sąlygų, malkos apšildo patalpas skirtingai. 

Pastebėta, kad tankesnės struktūros mediena degimo metu skleidžia gerokai daugiau šilumos. Kaitriausiomis laikomos didelį tankį turinčios kietųjų lapuočių medžių malkos – ąžuolo, buko, uosio, klevo, skroblo, kriaušės, vyšnios, slyvos, guobos. Vidutiniškai kietos malkos – riešutmedžio, obels ir maumedžio. Didelio medienos tankio dėka tokios malkos dega ilgiau, nors ir užsikuria lėčiau. 

Savo ruožtu minkštos medienos rūšių malkos, nors ir užsidega greitai, bet dažnai turi mažesnį kaitrumą (išskyrus beržą ir pušį) – eglė, liepa, tuopa, alksnis, drebulė, gluosnis. Šildo jos vidutiniškai ir ne itin stipriai, greitai sudegdamos, kadangi minkštoje medienoje daugiau porų. Išimtį sudaro populiarios beržinės ir pušinės malkos, kurių minkšta mediena netrukdo joms pakankamai apšildyti namą.  

Malkų kaitrumo klasės

Malkų kaitrumu supaprastintai vadinamas jų kaloringumas, nes kilokalorijomis (kcal) matuojama, kiek šiluminės energijos išskiria krosnyje deganti mediena. Svarbu ir tai, koks malkų drėgnumas, lemiantis malkų lyginamąjį svorį. Neseniai nukirstos malkos turi daugiau drėgmės ir sveria daugiau, o maksimaliai išdžiovintos sveria mažiau ir teturi tik 12-15 % drėgmės. 

Moksliškai teigiama, kad visų medžių rūšių išdžiovintų malkų kaloringumas praktiškai sutampa – apie 4500 kcal/kg. Kas gi sudaro malkų skirtumą? Jų skirtingi lyginamieji svoriai. Kilokalorijų kiekis dalijamas iš kubinio metro (kietmetrio) svorio ir tuomet gaunamas konkrečių malkų kaitrumo rodiklis. Primename, kad daug lemia drėgmės procentas malkose. 

Priklausomai nuo kaloringumo, kietmetrio svorio ir drėgmės egzistuoja 3 malkų kaitrumo klasės, pavaizduotos lentelėje:

Kitoje lentelėje pateiktas populiarių malkų šilumingumas, matuojant kW/m³, priklausomai nuo drėgmės procento (neseniai nukirsta mediena; džiovinta, bet nepakankamai; pilnai išdžiovinta):