Vasarnamių ir sodybų, į kurias neplanuojama atvykti žiemą, savininkams būna ekonomiškai naudingiau laikinai išmontuoti vandens siurblį ir užkonservuoti jį iki pavasario.

Siurblių specialistai puikiai žino, kad nuo teisingo agregatų konservavimo žiemos laikotarpiui priklauso ne tik sklandus ir greitas siurblio paleidimas pavasarį, bet ir tolesnis siurblio eksploatavimo laikas. Konservavimas turi būti atliekamas laikantis nustatyto technologinio proceso.

Siurblio paruošimas ir konservavimas

Jeigu savininkas nesiruošia naudotis vandentiekio sistema žiemos metu, tuomet būtina išleisti visą vandenį iš siurblio ir žarnų, o patį siurblį perkelti į namą.

Vanduo nuleidžiamas išleidimo vožtuvų ir čiaupų pagalba. Išleidimo vožtuvą reikia atidaryti taip, kad vanduo grįžtų atgal į šulinį ar gręžinį. Išleidimo vožtuvai puikiai pasiteisino konservuojant siurblius žiemai. Būtina visiškai išleisti ir darbinį skystį.

Patį siurblį po vandens nuleidimo reikia išdžiovinti ir išvalyti (paprastai prie įrenginio pridedamos išsamios priežiūros instrukcijos). Išoriniai paviršiai išvalomi nuo dulkių ir nešvarumų. Jei aptinkama korozijos pėdsakų, jie pašalinami. Tikrinamos sandarinimo vietos. Siurblys nuriebalinamas ir džiovinamas, kol visiškai išdžius.

Vidinės siurblio ertmės (jei techniškai įmanoma) užpildomos antikoroziniu tepalu. Po to žarnų prijungimo angos uždaromos aklėmis arba kamščiais iš alyvai atsparios gumos.

Po viso to galima bus siurblį supakuoti ir palikti iki pavasario. Siurblys turi būti laikomas patalpoje, kuri yra apsaugota nuo atmosferinių kritulių patekimo ir kurios oro temperatūra nėra žemesnė kaip +5 С.

O kas jeigu vandens siurblys (paviršinis arba panardinamas) yra eksploatuojamas ir žiemos metu? Kaip paruošti neužkonservuotą eksploatuojamą siurblį žiemai?

Paviršiniai siurbliai žiemą

Paviršiniai siurbliai, skirtingai nei giluminiai panardinami siurbliai, montuojami virš vandens lygio, todėl gali užšalti žiemos metu (dažniausiai vanduo užšąla žarnoje ar vamzdyje, akumuliacinėje talpoje, bet kartais lieka ir siurblio hidraulinėje dalyje). Žarną galima gana greitai pakeisti, o užšalusio siurblio atveju teks keisti visą siurblį.

Jei naudojatės paviršiniu siurbliu žiemą, pirmiausia turite apšiltinti patį siurblį ir žarnas (vamzdžius). Tam reikia laikyti siurblį apšiltintame šulinyje. Arba laikyti jį netoliese esančiame apšiltintame izoliuotame pastate, arba perkelti siurblį į namą, į tvartą – tenai, kur vanduo neužšąla.

Praverstų ir gręžinio arba šulinio šiluminė izoliacija. Dar geriau turėti siurblinę su savaiminiu šildymu, kuri gali automatiškai įsijungti ir pašildyti pati save.

Giluminis siurblys žiemą

Su giluminiais panardinamais siurbliais žiemą viskas daug paprasčiau, jie neužšąla, juos galima palikti gręžinyje arba šulinyje. Bet turite įsitikinti, kad siurblys šulinyje yra ne mažiau negu 30 cm gylyje (toks būna vidutinis ledo storis šuliniuose, esant dideliam šalčiui). Tikslinga periodiškai laužyti ledo sluoksnį.

Gręžinys savo ruožtu užšąla iki žemės užšalimo lygio (apie 1,5) metro, todėl geriau jį apšiltinti iš anksto.

Pagrindinė problema yra žarnos šiluminė izoliacija. Dėl atbulinio vožtuvo joje lieka vanduo, kuris šaltyje užšąla, plečiasi ir plėšia žarnas bei vamzdelius, o dėl to namas gali likti be šildymo ir vandens. Vamzdžiams ir žarnoms apšiltinti naudojamas specialus apvalkalas, poliuretano putos ir putų polistirenas (įskaitant ekstruzinį). Taip pat galima naudoti šildymo kabelį.

Protingas būdas yra iš karto užkasti vamzdį žemiau dirvos įšalo gylio dar vandentiekio įrengimo darbų pradžioje.

Svarbu stebėti vandens lygį šulinyje ir gręžinyje – jis gali sumažėti, todėl siurblys įšals į ledą arba perdegs dėl vandeninio aušinimo trūkumo.