Nors spalį pasirodo pirmasis šaltukas, tačiau sode ir darže darbų netrūksta. Reikia prižiūrėti vejas, pasirūpinti medeliais, netgi sėti...

Kol nepakando šalna

• Tvarkome nukritusius lapus, juos sugrėbiame, kompostuojame, galime mulčiuoti visžalius augalus ar berti juos prie gyvatvorės. Labai svarbu kuo greičiau sugrėbti ant vejos nukritusius lapus. Kuo ilgiau jie gulės, tuo labiau nukentės žolė — pagels, o lapai pradės pūti. Pusiau suirusius lapus berkite į duobes, iškastas vaismedžiams sodinti. Jie virs papildoma trąša. Jei tokius lapus sumaišysite su molinga žeme, jos laidumas padidės, jei su smėlėta — ilgiau išsilaikys drėgmė.

• Spalio mėnesį paskutinį sodinimo terminą lemia oro sąlygos. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinti negalima maždaug nuo lapkričio vidurio, nes tada prasideda didesni ir labiau jaučiami temperatūrų svyravimai.

• Baliname vaismedžių kamienus. Tai daryti reikia rudenį, o ne pavasarį, jei tikrai norime juos apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų, kenkėjų ir ligų. Vaismedžių kamienus aprišame nuo graužikų.

• Paskutinis tręšimas. Spalį dirvą galima kalkinti medžių pelenais. Mėnesio pabaigoje pravartu barstyti sunkiai su žeme susimaišančias trąšas. Dažniausiai naudojamos tos, kuriose yra fosforo ir kalio. Negalima augalų tręšti trąšomis su azotu. Netikslinga naudoti kompleksinių trąšų, kurių sudėtyje yra lengvai, į gilesnius dirvos sluoksnius, išplaunamo azoto.

Sėjimas

• Galima sėti daržoves — ridikėlius, morkas, burokėlius, žieminius česnakus, salotas, krapus, mažus svogūnų svogūnėlius. Svarbiausia pasėti taip, kad rudenį nespėtų sudygti. Be to, sėti vertėtų tik aukštesnėse, tai yra nedrėgnose vietose. Tiesa, daržoves pasėtas iš rudens, vertėtų sunaudoti pirmiausia. Rekomenduotina sėti, kai nusistovi nuolatinės, ne didesnės nei 3 laipsniai, šalnos. Špinatus galima sėti ir ankščiau, jų lapams šalnos jokių bėdų nepridaro. Svogūnai ir česnakai sodinami ankščiausiai, nes jie iki žiemos turi suspėti užsiauginti stiprią šaknų sistemą.

Derliaus nuėmimas

• Iki šalčių vertėtų iškasti užsilikusius šakniavaisius — ridikus, pastarnokus, griežčius, vėliau — burokėlius, morkas, salierus, pastarnokus, petražoles ir pan.

• Kopūstų galvos pakenčia iki 5 laipsnių šalnas. Norint kuo ilgiau išlaikyti kopūstus, juos vertėtų kasti su šaknimis.

• Prieš didžiąsias šalnas vertėtų prisikasti krienų šaknų kalėdiniams kepsniams. Smulkias krienų šaknis apkaskite žemėmis, o pavasarį galėsite pasisodinti į nuolatinę vietą.

• Porai įprastai kasami vieni iš paskutiniųjų daržovių, spalio pabaigoje, nors galima žiemoti palikti ir lysvėse iki pavasario, ypač jei porai nespėjo užaugti ir yra plonesni nei 2 cm.

Parengė S. Tijūnaitienė ("Biržiečių žodis")