Bulvių maras, pomidorų maras, priemonės nuo bulvių maro

Fitoftorozė yra augalų liga, dažniausia puolanti bulvinių šeimos augalus (bulves, pomidorus, paprikas, dumplūnes, baklažanus). Dėl to šią ligą paprastai vadina bulvių ir pomidorų maru. 

• Fitoftorozės ligos sukėlėjai žiemoja sėklinių bulvių gumbuose. Todėl fitoftorozė pirmiau atsiranda bulvių sandėliuose ir bulvių lysvėse. Truputį vėliau maras puola pomidorus. 

• Fitoftorozė dar gali žiemoti pernykščių augalų liekanose, bulvienojuose. Šios ligos grybelis peržiemoja ir pomidorų sėklų paviršiuje, padengtame mikroskopiniais plaukeliais. 

• Išgyvena fitoftorozės bakterijos ir būdamos užkastos po žeme. Todėl visų bulvinių šeimos augalų likučius po derliaus nuėmimo būtina surinkti ir sudeginti. 

• Kenksminga fitoftorozės mikroflora per žiemą išsilaiko ir laukiniuose bulvinių šeimos augaluose (šunvyšnė, durnaropė, karklavijas, kiauliauogė), pažeisdama ir juos. 

Bulvių maras pradeda plisti, kai įsiviešpatauja didesnis oro drėgnumas, viršijantis 75-80 % (daug rasos, ūkana, dažnas rūkas, lietingas sezonas), o orai darosi vėsesni (+15-20º C). Sausra ir karštis nepalankūs fitoftorozės plitimui. 

Apsauga nuo fitoftorozės 

Profilaktikai nuo fitoftorozės grybelių ankstyvą pavasarį galima panaudoti biologinius preparatus, kurių sudėtyje irgi yra grybelių, bet naudingų – pvz., Trichodermos grybelis. Šis naudingas mikroorganizmas padeda augalams, užkirsdamas kelią ligų sukėlėjų grybeliams veistis ir plisti bei pagreitinantis negytų augalų liekanų irimą. Žiemai pasibaigus preparatu su trichoderma laistoma lysvių dirva, slopinant kenksmingus patogenus. 

Kovai su fitoftoroze rekomenduojami stipriai veikiantys sisteminiai fungicidai, stabdantys kenksmingų grybelių vystymąsi ir jų sporų formavimąsi. Šiuos fungicidus naudoja daržovių augimo metu. 

Vos išryškėjus pirmiems bulvių maro simptomams naudojamas senas, bet patikimas bulvių pasėlių purškimas Bordo skysčiu (1 % stiprumo). 

Kai kurių naudingų augalų ekstraktai ir antpilai sugeba neutralizuoti fitoftorozės bakterijų išskiriamas medžiagas – pvz., mimozos ekstraktas. 

Dirva, skirta bulvinių šeimos sodinimui, turi būti sterili ir puri. Todėl dirvinę terpę šiems augalams geriau ruošti durpių pagrindu. 

Durpes prieš tai sterilizuojamos nuo bakterijų karštais garais ir dedamos į šaldiklį. Vėliau apdorojamos fungicido tirpalu. Sterilioje apdorotoje dirvinėje terpėje nesiveis fitoftorozės ir kitų ligų sukėlėjai.

Išvengti bulvių maro galima, jeigu nuėmus bulvių derlių, leisite gumbams apdžiūti sausame saulėtame ore. Sandėliuojant drėgnas bulves fitoftorozės rizika didėja dešimteriopai. Imunitetą marui turi nuo šviesos pažaliavusios sėklinės bulvės sandėlyje. 

Sėjomaina saugo augalus nuo ligų

Būtina laikytis sėjomainos. Pomidorus, bulves, paprikas, baklažanusankstesnėje vietoje auginkite tik po 5 metų. Tai labai svarbi sąlyga – per 5 metų laikotarpį dirva suspės išsivalyti nuo joje likusių fitoftorozės ligos sukėlėjų. Tuomet bulvinių šeimos augalus galima bus sodinti į tą pačią dirvą be užsikrėtimo rizikos. 

Sugrįžimo į tą pačią dirvą laikotarpį galima sutrumpinti iki 3 metų, jeigu į ankstesnę bulvinių šeimos auginimo dirvą pasėsite sideratus arba tiesiog įterpsite žalią sideralinę masę į dirvą. Tokiu atveju pomidorams ir bulvėms grįžti į tą pačią vietą užteks tik 3 metų.