Mokslininkai jungiasi į "žaliąjį smegenų plovimą": įvertino beveik 60 tūkst. parduodamų produktų poveikį aplinkai

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Jau seniai yra žinoma, kad vaisių ir daržovių vartojimas yra mažiau kenksmingas planetai nei mėsos ar sūrio vartojimas, tačiau pirmadienį paskelbti naujo tyrimo rezultatai parodė, jog traškučių ir saldžių gėrimų poveikis aplinkai taip pat nėra reikšmingas.

Didelės apimties tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo apie 57 tūkst. Didžiosios Britanijos ir Airijos prekybos centruose parduodamų produktų, o tyrimo išvados paskelbtos moksliniame žurnale PNAS. 

Mokslininkai, kurie tikisi, kad jų tyrimas leis vartotojams apsipirkti tvariau, nedarant aukų sveikatos sąskaita, taip pat palygino rezultatus su šių maisto produktų maistinėmis savybėmis. 

Išsiaiškinta, kad sulčių koncentratai, gazuoti gėrimai ar kitos vaisių sultys yra tarp produktų, kurie daro mažiausią poveikį aplinkai, nes jie daugiausia sudaryti iš vandens. Visgi šių produktų maistinė kokybė yra prasta. 

Mokslininkai mano, kad apskritai kuo tvaresnis maistas, tuo jis geresnis mitybos požiūriu. 

Tyrimas patvirtino tai, kas jau anksčiau buvo teigiama, analizuodami atskirus ingredientus, tokius kaip vaisiai ar raudona mėsa. 

Paskelbtosios ataskaitos naujovė yra ta, kad jos analizė susijusi su produktais, sudarytais iš kelių ingredientų, pavyzdžiui, padažais, paruoštais patiekalais ir t. t. 

Užduotį apsunkino tai, kad kiekvienos sudedamosios dalies kiekis yra laikomas komercine paslaptimi, todėl tiksli informacija neatskleidžiama, o iš daugiau nei 57 tūkst. aštuonių mažmeninės prekybos prekiautojų parduodamų produktų buvo visiškai atskleista tik maždaug 3 proc. produktų sudėtis. 

Mokslininkai sukūrė algoritmą, pagrįstą keliomis žinomomis informacijos dalimis, kad įvertintų ir produktus, kurių informacija neskelbiama – Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje produktus sudarančių ingredientų išvardijimo tvarka yra pagrįsta sunaudotais kiekiais. 

Vertinant poveikį aplinkai buvo atsižvelgta į keturis veiksnius: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ribotų vandens išteklių naudojimą, žemės naudojimą ir eutrofikaciją – ekosistemos kitimą, nulemtą cheminių maisto medžiagų pertekliaus. 

Nustatyta, kad duona bet ir tam tikri dribsniai bei paruošti patiekalai ar desertai daro santykinai mažą arba vidutinį poveikį aplinkai. 

Kita vertus, žuvis, sūris ir mėsa, ypač raudona mėsa, turi didelį poveikį.

„Mėsos, pieno produktų ir kiaušinių pakeitimas augalinėmis alternatyvomis gali turėti didelės naudos aplinkai ir sveikatai“, – pažymima tyrimo išvadose.

Visgi gali būti naudingi ir „mažesni“ pokyčiai. 

Pavyzdžiui, jautienos lazanija, daranti didelį poveikį aplinkai, galėtų būti pakeista vištienos ar kiaulienos lazanija arba vegetarišku patiekalu. 

Tyrimo autoriai pažymėjo, kad žinodami skirtingų ingredientų proporcijas ir kilmę, ateityje būtų galima tiksliau įvertinti produktų poveikį aplinkai.

Video