Kaip vandens siurblių darbo ratai įtakoja išlaidas

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Siurblio turbinos darbo ratai, darbo ratų susidėvėjimas, gręžinio siurblys, gręžinio vandens kokybė

Nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos ministerija palengvino neregistruotų vandens gręžinių įteisinimo tvarką. Norint įteisinti Žemės gelmių registre savo vandens gręžinį, nėra privaloma sklype atlikti gręžinio vandens tyrimus. Iki šiol laboratoriniais būdais buvo tiriamos planuojamo gręžinio vandens cheminės, geologinės charakteristikos ir sudėtis, bet nuo 2022 metų rugsėjo šios procedūros galima išvengti. Išlieka teisinis įpareigojimas gyventojams, besinaudojantiems individualių gręžinių vandeniu, patiems rūpintis savo pumpuojamo vandens saugumu, švara ir kokybe. 

Viena vertus, palengvėjimas jaučiamas, sutaupomas laikas, kurį atimdavo gręžinio vandens tyrimo procedūros. Bet požeminis gręžinio vanduo nuo to netaps švaresnis ir saugesnis, kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų kiekis jame nesumažės. Anksčiau, sulaukus tyrimo rezultatų ir sužinojus, kad jie neigiami ir gręžinio vanduo netinkamas naudoti, buvo galima ramiai ieškoti kitų, saugių vandens tiekimo variantų. O dabar, nežinant vandens sudėties, rizikuojama pakenkti savo sveikatai, o kartu dar ir sugadinti brangų siurblį. 

• Gėlame požeminiame gręžinio vandenyje plūduriuoja įvairios kietosios dalelės – smėlis, kalkės, molis, smulkios frakcijos žvyrelis, skenda, humusas, dumblas. Leistina norma laikomas toks kietųjų dalelių kiekis, kuris vandenyje neviršija 50 g/m³. 

• O dar gelmių vandenyje pasitaiko cheminių medžiagų, pesticidų, nitratų ir kt. – kalcio ir magnio druska, sulfatai, manganas, natris, geležis, chloridai, sieros vandenilis. Jų kiekis požemyje pastebėtas Kėdainių, Dotnuvos, Joniškio vietovėse ir Suvalkijoje. 

Kaip susidėvi vandenyje siurblio darbo ratai 

Įvardytos medžiagos ir dalelės ne tik pablogina vartojamo geriamojo vandens kokybę, bet ir neigiamai atsiliepia į gręžinį panardinamo vandens siurblio veikimui, laikui einant sukeldamos net gedimą ir apsunkindamos vandens tiekimą sklypo gyventojams. Ypač jautrūs kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų ardančiam poveikiui yra siurblio darbo ratai. Kai vandens siurblys panardintas į gręžinį, jo darbo ratai įtraukia vandenį į siurblį, o tas kelia vandenį vamzdžiais viršun į gyvenamuosius ir ūkinius sklypo pastatus. Darbiniams ratams sudilus ar susidėvėjus anksčiau laiko nukenčia vandens siurblio našumas, sutrinka darbas, padidėja išlaidos eksploatavimui ir remontui.  

Todėl planuojantiems įsirengti sklype gręžinį ir įsigyti našų vandens siurblį svarbu atkreipti dėmesį į siurblio turbinos darbo ratų medžiagą – metalas tai ar plastikas. Bet ir metalas metalui nelygu. Pvz., cheminės medžiagos, esančios gręžinio vandenyje (kai kurios iš jų būna agresyvios), per laiką suardo prastesnį darbo ratų metalą – pavyzdžiui, pilkąjį ketų. Darbo ratai iš pilkojo ketaus yra mažiau atsparūs korozijai ir agresyvioms chloridų ir natrio cheminėms medžiagoms, niokojančioms jį, neatlaiko didelio slėgio ir padidėjusios temperatūros. Tuomet mažėja siurblio našumas ir didėja eksploataciniai kaštai, ketinius ratus nuolat tenka keisti. 

Nerūdijančio plieno darbo ratai

Kietosios dalelės vandenyje veikia kaip abrazyvinė medžiaga turbinos darbo ratams. Dalelės, nors ir smulkios, vis dėlto prilygsta smulkaus grūdėtumo švitriniam popieriui – kasdien nuima po mikroną, po sluoksnelį nuo darbo ratų paviršiaus, kol tie galutinai ir nepataisomai susidėvi. 

Jeigu smėlio ar kitų kietųjų dalelių kiekis gręžinio vandenyje yra ties leistinos 50 g/m³ ribos arba neženkliai viršija ją – tokiu atveju rekomenduojama naudoti vandens siurblį su darbo ratais iš atsparaus nerūdijančio plieno, o dar geriau – iš legiruoto plieno. Nerūdijančio plieno darbo ratų eksploatavimo ciklas yra daug ilgesnis, o jų susidėvėjimas gerokai atitolinamas. Kadangi plienas nerūdijantis, korozija jam negresia. Tokia investicija gali pasirodyti brangesne, bet vėliau ji apsimokės. 

Be nerūdijančio plieno patikimi yra turbinos darbiniai ratai, pagaminti iš nikelio ir aliuminio lydinio. Turbinos ratai iš bronzos irgi būna atsparūs – bent jau atsparesni už ketų ir plastikinius polimerus. 

Plastikiniai darbo ratai

Plastikiniai turbinos ratai, kokio kietumo bebūtų jų šiuolaikiški polimerai, vis tiek negali lygiuotis su nerūdijančiu plienu ar nikeliu – sudils ir susidėvės greičiau. Bet nesurūdys ir atlaikys chloridų agresiją. Turbinos su plastikiniais darbo ratais – tai išeitis taupesniems vartotojams. Gali kilti klausimas – jeigu darbiniai ratai iš plastiko susidėvi anksčiau, tuomet kam juos gamina? O tam, kad tokie plastikiniai ratai skirti tiems gręžiniams, kurių vandenyje kietųjų dalelių kiekis yra labai minimalus, gerokai mažesnis negu leistina 50 g/m³ norma. Tokiomis švelniomis sąlygomis priešlaikinis susidėvėjimas nuo trinties negresia. Atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad dalelių pakankamai mažai, galima naudotis tokiu ekonominiu variantu. 

O jeigu gręžinio vandenyje kietųjų dalelių kiekis yra tankesnis ir siekia 100 g/m³ - tokiu atveju būtina siurblyje turėti turbiną, kurioje darbo ratai įrengti pagal specialią “plaukiojančią” technologiją. “Plaukiojantiems” ratams ilgam nekenkia dilinančių dalelių tankumas. 

Video