Laiko tikslumas melžime: kodėl svarbu išvengti permelžimo pradžioje

Melžimo procesas yra ne tik mechaninis darbas, bet ir subtilus fiziologinis procesas, kuriame svarbu užtikrinti, kad karvė galėtų optimaliai atlaisvinti pieną. Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių tiek pieno kokybę, tiek karvių gerovę, yra laiko intervalas nuo spenių valymo iki melžimo aparato uždėjimo. Tyrimai rodo, kad svarbu išlaikyti 60–90 sekundžių tarpą, kad karvė galėtų tinkamai išskirti oksitociną, kuris užtikrina pieno išsiskyrimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl šis laikotarpis yra toks svarbus ir kokios pasekmės gali kilti, jei melžimo aparatas uždedamas per anksti.

Kodėl reikia išlaikyti 60–90 sekundžių laikotarpį?

Melžimo proceso metu svarbu suteikti karvei laiko atsipalaiduoti ir leisti pienui natūraliai išsiskirti. Po spenių valymo reikia palaukti, kol įvyks pilnas oksitocino išsiskyrimas, kuris stimuliuoja pieno liaukas ir leidžia karvei atlaisvinti pieną. Tai laikoma svarbiu etapu, nes per ankstyvas melžimo aparato uždėjimas gali sukelti permelžimą, t. y. tuščią ištraukimą dar nepradėjus natūralaus pieno išsiskyrimo proceso.

Jei melžimo aparatas uždedamas per anksti, prieš tai neišsiskyrus pienui, gali atsirasti kelios nepageidaujamos pasekmės:

Permelžimas – jei aparato uždėjimas įvyksta prieš tai, kai pienas pradeda natūraliai tekėti, aparatų naudojimas sukelia nereikalingą spaudimą tešmeniui, o melžimo procesas gali būti neefektyvus. Tai gali sukelti spenių pažeidimą ir sumažinti pieno kiekį.

Pieno kokybė – permelžimas gali turėti įtakos pieno kokybei, nes užtrunka ilgiau, kol karvė visiškai atlaisvins pieną. Tai gali sukelti tešmens audinių sužeidimus ir net padidinti mastito riziką.

Karvių gerovė – pernelyg ankstyvas melžimo proceso pradėjimas ilgainiui sukelia spenių dirginimą, skausmą ir papildomą stresą karvei. Tai gali paveikti ne tik pieno gamybą, bet ir karvės bendrą sveikatą.

Oksitocinas: pagrindinis pieno išsiskyrimo hormonas

Oksitocinas – tai hormonas, kurį karvės organizmas išskiria natūraliai, kai tešmuo yra stimuliuojamas. Šis hormonas atpalaiduoja pieno liaukas ir leidžia pienui pradėti tekėti. Oksitocinas veikia tik tada, kai karvės organizmas jau yra pasiruošęs pieno išskyrimui, todėl svarbu palaukti, kol jis pradės veikti prieš uždedant melžimo aparatą. Oksitocinas paprastai pradeda veikti 30–60 sekundžių po spenių valymo, todėl svarbu šį laikotarpį išnaudoti pilnai, kad pienas galėtų natūraliai pasiekti tešmens spenius.

Be to, oksitocinas turi ir kitas svarbias funkcijas – jis padeda atsipalaiduoti tešmens raumenims ir leidžia pienui lengviau išsiskirti. Jo koncentracija kraujyje pasiekia aukščiausią lygį per pirmas kelias minutes po stimulo, tačiau tai neįvyksta per vieną akimirką. Tai reikalauja tam tikro laiko ir tinkamo stimulavimo, kurį užtikrina teisingas spenių paruošimas.

Pieno išskyrimo procesas ir oksitocinas

Oksitocinas skatina pieno išskyrimą, ir tai vyksta ne visų pieno kanalų tuo pačiu metu. Pienas, kuris buvo sukauptas tešmenyje dėl natūralios fiziologinės priežasties, išbėga pirmiausia. Tai yra „pirmas pienas“, kurį dažnai mes pamatome kaip greitą tekėjimą, nes jis jau buvo užpildęs kanalus. Tačiau kai melžimo aparatas yra uždedamas per anksti (prieš pilną oksitocino poveikį), karvė dar neatlaisvina viso savo pieno, nes nėra įvykęs pilnas oksitocino išsiskyrimas. Tai reiškia, kad dalis pieno vis dar yra „giliose“ pieno kanaluose, nes jo išsiskyrimas užtrunka. Dėl to, kai melžimo aparatas yra uždedamas per anksti, po to, kai išbėga pirmasis pienas (tas, kuris jau buvo tešmenyje), tešmuo lieka „tuščias“ – tai reiškia, kad aparatui dirbant, pieno kanalas yra traukiamas tuščiai tol, kol bus atleistas pienas. Po kelių mėnesių tokio poveikio pieno kanalas išsiveržia į lauką, ir ant spenių galiukų pastebimi pažeidimai bei sukietėjimai.

Pasekmės, kai melžimo aparatas uždedamas per anksti

Kada melžimo aparatas uždedamas per anksti, prieš tai, kai karvė atlaisvina pieną, tešmens organizmas išgyvena papildomą stresą, nes pradžioje išbėga tik tas pienas, kuris jau buvo tešmenyje, tačiau likęs pienas, kuris dar nėra išskirtas dėl oksitocino poveikio, lieka „giliose“ pieno kanaluose. Šiuo laikotarpiu, kai speniai veikiami vakuumo, jie tampa tušti, traukiami tuščiai, kas sukelia papildomą spaudimą ir nemalonumą.

Toks spaudimas gali sukelti šias ilgalaikes pasekmes:

Pienų kanalų pažeidimas: Per ankstyvas aparato uždėjimas sukelia nenatūralų ištraukimo procesą. Pienas, kuris dar nėra pasiruošęs išbėgti, sukelia per didelį spaudimą pieno kanalams ir spenių audiniams. Tai gali pažeisti pieno kanalus ir jų struktūrą, kas ilgainiui gali sukelti nesugebėjimą tinkamai išskirti pieną.

Speniai tampa išversti: Ilgalaikis per ankstyvas melžimas ir nepakankamas pieno atlaisvinimas gali sukelti spenių pažeidimus, kurie gali sukelti spenių galų išsiveržimą ir prarasti natūralią funkciją. Tai gali lemti uždarų kanalų nebuvimą, kas palengvina patogenų patekimą į tešmenį.

Bakterijų ir patogenų įsiskverbimas: Kai speniai nėra tinkamai uždaryti ir jų galai lieka atviri, patogenams ir bakterijoms tampa lengviau patekti į vidų, kas gali sukelti infekcijas, tokias kaip mastitas. Ilgainiui tai gali lemti lėtinį uždegimą ir sumažinti pieno kiekį ir kokybę.

Mastito ir somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas: Dėl šių pažeidimų tešmuo tampa jautresnis infekcijoms, todėl padidėja mastito rizika. Dėl nuolatinio streso ir pažeidimų didėja somatinių ląstelių skaičius piene, o tai tiesiogiai veikia pieno kokybę ir ūkio pajamas.

Išvada

Tinkamas melžimo proceso valdymas yra ne tik techninis, bet ir fiziologinis veiksmas, kuriame svarbu išlaikyti teisingą laiką. 60–90 sekundžių intervalas nuo spenių valymo iki melžimo aparato uždėjimo leidžia karvėms tinkamai atlaisvinti pieną, užtikrinti efektyvų melžimą ir išvengti permelžimo pradžioje. Šio laikotarpio išlaikymas ne tik padeda užtikrinti pieno kiekį ir kokybę, bet ir gerina karvių gerovę, todėl ūkininkams ir ūkiams svarbu laikytis šios praktikos.

Visada su jumis dėl jūsų karvių gerovės ir jūsų verslo pelningumo.

Literatūros sąrašas:

Cady, R.A., & Barkema, H.W. (2020). The role of oxytocin in milk letdown and its implications for dairy production. Journal of Dairy Science, 103(10), 9127-9136.

Smith, P., & Taylor, R. (2021). The importance of timing in milking routines for optimal milk yield. Journal of Dairy Management, 35(3), 134-142.

Van Der Meer, F., & Weaver, D. (2019). Hormonal control of milk ejection: Implications for mastitis prevention. Veterinary Journal, 246, 48-54.

Brown, M., & Williams, T. (2023). Stress and milk yield: How environmental factors affect milk production. MDPI Sustainability, 12(5), 216-224.

Fitzpatrick, K., & McCarthy, T. (2022). The impact of early milking equipment attachment on udder health and milk quality. Teagasc Reports. Retrieved from https://teagasc.ie

Kelly, M., & Sullivan, C. (2020). Milking techniques and the effect of milk letdown on dairy cow productivity. Veterinary Journal, 216(4), 512-519.

Ekspertė Julija Sachnevyč (melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT)