Dažnio keitiklis vandens siurbliui, kaip veikia dažnio keitiklis, elektros taupymo prietaisas ir patarimai 

Elektros brangimas pastaruoju metu, o ypač “žaidimai" su kainomis elektros biržoje, kai šių metų rugpjūčio 17 d. kaina trumpam buvo šoktelėjusi iki 4 eurų už kilovatvalandę, sukelia visiems opų galvos skausmą. Ūkininkams ir vandens gręžinių savininkams taip pat. Vandens siurblys su elektriniu varikliu, pumpuojantis vandenį ūkiui, laukų ir šiltnamių laistymui, gyvulių tvartui, buitinėms reikmėms sunaudoja nemažai brangios elektros. Natūralu, kad siurblių savininkai rimtai susimąsto apie taupymą. 

Elektrinio variklio eksploatavimo optimizacijos ir kaštų mažinimo klausimas liečia ne tik vandens siurblius, bet ir kitą aparatūrą: ventiliatorius, šilumos siurblius. Vandens tiekimo sistemą su siurbliu tokiu atveju būtų verta modernizuoti, pvz., įsirengti joje elektroninį dažnio keitiklį – sistemos valdymo prietaisą, padedantį palaikyti pastovų slėgį, išvengti siurblio “sausos eigos" atvejų bei variklio perkaitimo ir gedimo, o tuo pačiu sumažinti ir energijos sąnaudas iki protingos ribos, neiššvaistant jos veltui.  

Kai slėgis yra nestabilus, tai krenta, tai pernelyg kyla, varikliui tenka išnaudoti didesnį kiekį elektros energijos, kartais veltui (kai vandens lygis gręžinyje nuseko ir nepasiekia siurblio, bet turbinos darbo ratai vis dar tuščiai sukasi “sausa eiga”). Dažnio keitiklis sukurtas išvengti tokių nepatogumų. 

Susipažinkime – dažnio keitiklis ir jo veikimas

Kaip veikia dažnio keitiklis? Kai vandens slėgį ištinka šuolių “priepuoliai”, įtaisyti slėgio jutikliai sureaguoja ir praneša apie juos signalais keitikliui. Šis imasi veiksmų ir normalizuoja variklio apsukas ir slėgį. Prietaisas suderintai pakeičia išeinantį dažnį ir įtampą. Keitiklyje įdiegtas inverteris formuoja nustatytos vertės įtampą kontroliuojamo elektrinio variklio apvijose. To dėka galima paleisti ir sustabdyti variklį ne staigiai, o lengvai, palaikyti jo apsukas pageidaujamame diapazone ir operatyviai jas keisti iki reikiamų, atsiradus būtinybei. Variklis apsaugomas nuo jam kenkiančių įtampos šuolių padarinių - keitiklis jį išjungia tuo metu. 

Be dažnio keitiklio kai kurie vandens siurbliai sugeba veikti maksimaliu pajėgumu tik “piko" valandomis, kai vandens suvartojimas didesnis. Kitoms, ne "piko" valandoms didelis siurblio galingumas visai nereikalingas. Dažniausia taip yra klasikinėse schemose, kur už siurblio paleidimą ir išjungimą atsako relė. Bet kadangi relė nesugeba reguliuoti variklio apsukų, pagal signalą įvyksta pernelyg staigus startas maksimaliomis apsukomis. Tai sukelia hidraulinius smūgius ir perkrovas elektros tinkle, o vandentiekio sistemos įranga greitai susidėvi. Bet daugiausia nukenčia savininko piniginė.

Gamintojai deklaruoja, kad jų dažnio keitikliai gali sutaupyti iki 30-40 % elektros energijos. Skeptiškai atmetus tokį saldųjį reklaminį pagražinimą, galima tikėtis, kad prietaisai tikrovėje sutaupo apie 15-25 %. Visa tai irgi yra neblogai. 

Dažnio keitiklio trūkumai ir "meškos paslaugos"

Dažnio keitiklis atrodytų kaip panacėja, jeigu visiškai neturėtų tam tikrų nepatogumų. Reikia pripažinti, kad šis prietaisas yra brangus “žaisliukas” - paprastesni egzemplioriai kainuoja 230-600 eurų, pažangesni – iki 1300-2500 eurų. Malonumas ne iš pigiųjų, bet dosniai investavus į jį pradžioje, ateityje sumokėtos sumos grįžtų su kaupu. Čia reikėtų mąstyti strategiškai, žvelgiant į ateitį, taip sakant.  

Kitas nepatogumas – dažnio keitiklį nerekomenduojama įrenginėti savarankiškai. Būtina išsikviesti ekspertus ir specialistus, kad iš pradžių įvertintų individualios vandentiekio sistemos ir jos dalių parametrus. Gali būti, kad keitiklis netinka šiam konkrečiam atvejui. Nes ne laiku ir ne vietoje naudojamas dažnio keitiklis gali virsti didesnėmis išlaidomis, o ne taupymu. 

Kokiais atvejais dažnio keitiklis sukelia kaštų padidėjimą? Tam, kad valdyti variklį reikiamu greičiu, elektros signalas turi praeiti per keletą keitimų. O kiekvienas keitimas – tai energijos praradimas. Todėl esant nominaliai galiai, variklis su įtaisytu dažnio keitikliu sunaudoja elektros daugiau negu be jo. Kalbant paprasčiau – jeigu variklis dirba ne maksimaliame režime, o normaliame – su dažnio keitikliu elektros sąnaudos gali pašokti iki 150 %. Štai tokia “meškos paslauga”.

Bet variklį eksploatuojant maksimaliai, apkraunant jį iki 80 %, dažnio keitiklis pasitarnauja kaip tikra elektros taupymo priemonė. Todėl individualiems vartotojams patariama keitiklį naudoti apgalvotai ir tik tada, kai yra techninis poreikis ir didelė variklio apkrova. Įprastame nominaliame režime gali įvykti tik elektros energijos pereikvojimas, už kurį teks permokėti. Be to, dažnio keitiklis tinka tik kintamai srovei.