Kas iš tikrųjų renkasi? Atradimai, kurie keičia mūsų požiūrį

Daug metų buvome įsitikinę, kad apvaisinimas – tai lenktynės, kurias laimi greičiausias spermatozoidas. Tačiau Stokholmo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad ši istorija – tik pusė tiesos. Pasirodo, kiaušialąstė nėra pasyvi stebėtoja. Ji geba pasirinkti. Ir šis atradimas gali atverti naujus horizontus tiek žmogaus, tiek gyvulių reprodukcijos supratimui.

Tyrimo esmė:

Tyrime buvo tiriamas vadinamasis folikulinis skystis – aplinka, kurioje subręsta kiaušialąstė. Paaiškėjo, kad šis skystis išskiria cheminių signalų – vadinamųjų chemoatraktantų, kurie traukia tam tikrų spermatozoidų grupes ir atstumia kitas. Kitaip tariant, ne kiekvienas spermatozoidas turi vienodą šansą. Kiaušialąstė – arba tiksliau, jos aplinka – atlieka aktyvų pasirinkimą.

Kodėl tai svarbu?

Pirma, tai keičia mūsų supratimą apie apvaisinimo procesą. Nebelieka vien tik aiškinimo apie konkurenciją, kur svarbiausia – greitis. Atsiranda naujas kintamasis – biocheminis suderinamumas tarp konkrečios kiaušialąstės ir konkretaus spermatozoido.

Antra, tai gali turėti didelę reikšmę dirbtiniam apvaisinimui, tiek žmonėms, tiek gyvuliams. Jei kiaušialąstės turi “nuomonę”, kam atverti kelią, tai reikštų, kad sėklinant nepakanka vien tik aukštos kokybės spermos. Gali būti, kad kiaušialąstė ignoruos ją dėl tam tikro biocheminio nesuderinamumo. Tai iš dalies galėtų paaiškinti, kodėl net ir su gerais bulių rodikliais ne visos karvės apsivaisina.

Galimi pritaikymai gyvulininkystėje:

Kol kas tyrimai buvo atlikti su žmogaus mėginiais, tačiau principas – biologinis, universalus. Jei panašūs mechanizmai pasitvirtintų ir galvijų reprodukcijoje, tai galėtų keisti sėklinimo strategijas:

– būtų galima kurti tikslinio poravimo metodikas, pagrįstas ne tik genetika, bet ir biocheminiu suderinamumu;

– atsirastų nauji būdai nevaisingumo priežasčių paieškai bandose;

– pagerėtų dirbtinio apvaisinimo sėkmės rodikliai, jei būtų galima identifikuoti „nepriimtinus“ spermos ir kiaušialąstės derinius.

Biologinis pasirinkimas – subtilus mechanizmas:

Svarbu pabrėžti, kad šis atradimas nesumenkina bulių genetinės vertės ar techninio spermos kokybės vertinimo. Tačiau jis primena – gamta dažnai veikia ne pagal linijines schemas. Biologijoje egzistuoja gilesni procesai, kurie kol kas nepatenka į įprastinius vertinimo protokolus.

Pabaiga:

Ar tai reiškia, kad veršelio lytis, sveikata ar net produktyvumas kažkiek priklauso nuo kiaušialąstės „nuomonės“? Kol kas į tai atsakyti negalime. Tačiau akivaizdu viena – kiaušialąstė nėra tiesiog laukimo taškas. Ji – aktyvus žaidėjas reprodukcijos scenoje. Ir šis požiūris gali padėti mums geriau suprasti, kodėl vieni poravimai duoda rezultatą, o kiti – ne.

Šaltinis:

Fitzpatrick J.L. et al., Chemical signals from eggs facilitate cryptic female choice in humans, Royal Society Open Science, 2020.

Stokholmo universitetas (su.se) – 2020-06-10 publikacija.

Dr. Donata Uchockienė, pieno ūkių konsultantė, UAB „Gameta LT“