Duobių taisymo menas: vieną pataiso, kitą palieka

Kelių būklė Lietuvoje – amžina tema, kelianti vairuotojų pasipiktinimą ir karštas diskusijas. Tačiau situacija, kurią neseniai Krakėse užfiksavo Seimo narys Viktoras Fiodorovas, peržengė įprasto gyventojų nepasitenkinimo ribas. Politikui pasidalinus vaizdo įrašu apie tai, kaip Krakėse šaltu asfaltu taisomos kelio išdaužos, šimtai gyventojų negailėjo riebių žodžių kelius prižiūrinčioms įmonėms ir valdžiai apskritai, kuri leidžia, kad kelių būklė Lietuvoje pasiektų tokią būklę, kokia ji yra dabar. Kyla esminis klausimas, ar kelių priežiūra šalyje vykdoma siekiant ilgaamžio rezultato, ar tai tėra formalus ir neefektyvus „skylių kamšymas“, ryjantis mokesčių mokėtojų pinigus?

Ne kelio taisymas, o imitacija

Seimo narys, pasidalijęs vaizdo įrašu iš Krakių miestelio, neslėpė pasipiktinimo tuo, ką pavadino ne kelių tvarkymu, o jo imitacija. Jo žodžiai piešia daugeliui vairuotojų iki skausmo pažįstamą vaizdą.

„Vakar Krakėse prasilenkiau su „Kelių priežiūros“ specialistais, kurie eilinį kartą „tvarkė“ (sunku taip būtų pavadinti) Krakių miestelio gatves. Beje, tai pagrindinė šio miestelio gatvė ir ji tvarkyta ne prieš metus ar mėnesį, o ką tik“, – rašė V. Fiodorovas.

Politiko užfiksuotuose kadruose matyti, kaip darbininkai užtaiso vieną duobę, o visai šalia esančią, kiek mažesnę, tiesiog palieka. Dar didesnį nerimą kelia pats remonto metodas.

„Kai duobės užpilamos asfaltu „va tiesiog taip“, be, pavyzdžiui, kraštų išpjovimo, be jokio paruošimo. Tiesiog šiufeliuku ir paminant asfaltą koja. Tiesiog pinigų ir laiko švaistymas. Po kelių mėnesių tas pats kelias vėl lopomas. Ir taip – metai iš metų“, – piktinosi Seimo narys.

V. Fiodorovo teigimu, tokia praktika yra ne tik neekonomiška, bet ir nesaugi. „Vietoje to, kad 5 ar 6 kartus per metus važiuotų taisyti tų pačių duobių, gal vertėtų iškart padaryti tinkamai? Taip būtų ekonomiškiau, patikimiau ir, svarbiausia, saugiau“.

Oficialus atsakymas: tai tik „laikina technologija“

Sulaukusi kritikos, AB „Kelių priežiūra“ pateikė oficialų atsakymą, kuriame paaiškino savo veiksmus. Įmonė patvirtino, kad minėto kelio priežiūros darbus atliko taikydama vietinio pobūdžio defektų šalinimo metodą naudojant šaltąjį asfaltą.

„Tai laikina, mažų kaštų technologija, skirta stabdyti tolesnę dangos degradaciją ir užtikrinti eismo saugumo lygį ten, kur artimiausiu metu nėra numatyti infrastruktūros atnaujinimo darbai.

Svarbu suprasti, kad tokio pobūdžio laikinoji priemonė nėra skirta estetiniam vaizdui ar pilnam dangos atnaujinimui. Ji taikoma siekiant užtikrinti funkcinius kelio parametrus ten, kur artimiausiu metu nėra suplanuota kelio rekonstrukcija“, – teigia įmonė.

Įmonė taip pat akcentavo, kad tokie darbai buvo ir yra atliekami remiantis „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvais KPV PN 25“. Tai reiškia, kad kritinės išdaužos tvarkomos nedelsiant, kitos – pagal nustatytą periodiškumą.

Mažų įdaužų iš tiesų gali netvarkyti

Na, o dokumente, kuriuo vadovaujantis dirba kelius prižiūrinčios įmonės, galima rasti ir tikrai įdomių dalykų, apie kuriuos, tikėtina, gyventojai nė nežino. Pavyzdžiui tai, kad kritinės kelio išdaužos visų kategorijų keliuose turi būti sutvarkomos per labai trumpą laiką.

Dokumente apibrėžiama, kas yra ta kritinė kelio išdauža, arba tiesiog – duobė. Tai tokia išdauža, kurios plotas didesnis nei 0,1 m² ir gylis didesnis nei 5 cm. Būtent tokias pavojingas duobes privaloma sutvarkyti nedelsiant (per 6 valandas aukštos priežiūros kelyje, tokiame, kaip magistralė, ir per 5 paras žemos priežiūros kelyje, tokiame, kaip Krakėse).

Ir vis dėlto, kone kiekvienas vairuotojas tikrai žino duobių, kurios skaičiuoja ne tik kad daugiau, nei penkias dienas. Kartais duobės keliuose būna ištisus mėnesius ar net metus…

Vis dėlto, dokumento normatyvai paaiškina, kodėl darbininkai gali ignoruoti mažesnes išdaužas – jos tiesiog neatitinka „kritinės“ duobės apibrėžimo. Formaliai taisyklės nepažeidžiamos.

Išdaužos tvarkomos buvo pažeidžiant normatyvus?

Tačiau kur kas įdomesnė dalis – kaip duobės turi būti tvarkomos. Pagal normatyvų 3.1 lentelę, standartinis remontas apima šiuos etapus: išdaužos kraštų apipjaustymas stačiakampio forma, kruopštus išvalymas nuo purvo ir drėgmės, kraštų ir dugno gruntavimas bitumine emulsija, užpildymas karšto (arba, išimtiniais atvejais, šalto) asfalto mišiniu.

Kruopštus sutankinimas specialia technika. Dokumente taip pat nurodoma, kad šaltasis asfaltas naudojamas tik kaip laikina priemonė, ypač esant neigiamai temperatūrai, ir vėliau, atsiradus palankioms sąlygoms, turi būti pakeistas kokybišku remontu karštuoju asfaltu.

Panašu, kad ir Seimo nario liudijimas ir jo užfiksuoti vaizdai rodo aiškius šio normatyvų punkto pažeidimus, nes akivaizdu, kad duobės, prieš užpilant šaltą asfaltą, tikrai nebuvo apipjaustytos, o kruopštus sutankinimas specialia technika tėra darbuotojo sirtakis ant ką tik užpilto šalto asfalto kauburėlio…

Formalus teisingumas, kuris nuvilia gyventojus

Išanalizavus situaciją, aiškėja ydinga sistema. Viena vertus, „Kelių priežiūra“ formaliai teisi – ji reaguoja į „kritines“ duobes ir naudoja „laikiną“ technologiją. Tačiau būtent čia ir slypi problema.

Seimo nario V. Fiodorovo užfiksuotas vaizdas rodo, kad net ir „laikinas“ remontas atliekamas nesilaikant elementarių technologinių reikalavimų, tokių kaip kraštų apipjovimas ar tinkamas sutankinimas. Tai ne laikinas remontas, o tik laikinas defekto paslėpimas, kuris, tikėtina, subyrės po pirmo stipresnio lietaus ar šalčio.

Sistema, leidžianti ignoruoti šalia esančią mažesnę duobę, kuri po savaitės taps „kritine“, yra akivaizdžiai neefektyvi ir trumparegiška. Ji skatina ne kokybišką darbą, o nuolatinį važinėjimą į tas pačias vietas, taip švaistant ir kurą, ir darbo jėgą, ir mokesčių mokėtojų pinigus.

Krakių pavyzdys – tai ne išimtis, o taisyklė, tapusi visos Lietuvos kelių priežiūros simboliu. Kol „laikini sprendimai“ bus nuolatinė praktika, o formalus normatyvų vykdymas bus svarbesnis už realią darbų kokybę, tol vairuotojai ir toliau laužys automobilius, o valstybės pinigai bus tiesiog beriami į duobes. Tiek į tas, kurios užtaisomos, tiek į tas, kurios paliekamos kitam kartui.

Kadangi gyventojai dabar jau žino, jog kritinės išdaužos turi būti sutaisytos vėliausiai per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos, kviečiame gyventojus atkreipti dėmesį į kritinėmis laikomas išdaužas keliuose, ir apie jas informuoti atsakingas institucijas.

– Kritine išdauža laikoma duobė, kurios plotas didesnis nei 0,1 m² ir gylis didesnis nei 5 cm.

– Apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą).

– Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.