Paroda „Gyvulininkystė 2025“ laikosi tik iš valstybės lėšų?

VDU Žemės ūkio akademijos paroda „Gyvulininkystė 2025“ gauna 100 tūkst. Eur finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau pati paroda atrodo yra bereikšmė – dėl ligų šiemet joje bus tik žirgai ir triušiai, o ir patys dalyviai – įvairios įmonės – abejoja jos vertingumu ir populiarumu. Ar vis dar tikslinga šiai parodai skirti valstybės lėšas? Gal būtų vertingiau paskirstyti lėšas atskiroms asociacijoms, kurios pačios rengtų specializuotas parodas?

Tradicijas reikia tęsti, bet...

Klausimus apie VDU ŽŪA parodą „Gyvulininkystė 2025“ išgirdęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika nedvejojo – paroda tradicinė, o tradicijas vertėtų palaikyti. Deja, šiuo metu gyvulininkystės sektoriuje dėl galimo ligų protrūkio susiklosčiusi nepalanki padėtis. Dėl to, pasak Seimo nario, pati paroda praranda savo esmę.

„Tad jei nėra to objekto, dėl kurio paroda vyksta, būčiau linkęs tas lėšas nukreipti kitur, pavyzdžiui, į tų pačių ligų gydymo mokslinius tyrimus ar pan.“, – mintimis dalijosi K. Mažeika ir pridūrė: „Aš linkęs manyti, kad kol nėra užtikrinta apsauga nuo ligų ir rizika paplitusi visoje Europoje, vertėtų daryti pertrauką ir parodos nerengti. Teko Vokietijoje matyti, kaip parodoje stovi plastmasinės karvės ar rodomi avių piešinukai. Ko gero, tai nėra gyvulininkystės parodos tikslas.“

Pritartų idėjai skirti lėšas asociacijoms

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas pažymėjo, kad šiemet finansavimo skyrimas parodai jau pasiekė finišo tiesiąją.

„Žemės ūkio ministerija, kaip pagrindinis rėmėjas, šią konferenciją organizuoja kartu su VDU ŽŪA. Dėl objektyvių priežasčių dėmesys bus į šviečiamąją veiklą, apsaugos priemonių prezentacijas. Parodoje dalyvaus ir mūsų pavaldžios institucijos, bus vieningas ŽŪM stendas, kuriame specialistai stengsis suteikti kuo daugiau reikšmingos informacijos gyvulių augintojams ir visiems lankytojams. Turime maksimaliai išnaudoti tai, ką galime“, – pabrėžė G. Vorobjovas.

Visgi žemės ūkio ministro patarėjas pritarė idėjai ateityje svarstyti galimybę lėšas paskirstyti atskiroms asociacijoms. Juolab kad, pasak jo, jau dabar kai kurios įmonės bei ūkininkai yra priėmę sprendimą–  ir nei rudens, nei pavasario parodose nedalyvauja kasmet.

„Išties gal ir būtų tikslinga per asociacijas daryti regionuose rudenines parodas, kurios anksčiau buvo gana populiarios“, – sako G. Vorobjovas ir prisiminė populiarią anksčiau rengtą veislinių gyvūnų parodą „Algirdiškiai“.

Finansavimas turi proporcingai mažėti

Seimo narys Kazys Starkevičius parodos „Gyvulininkystė 2025“ finansavimo klausimu užėmė griežtą poziciją: „Paroda galėtų vykti, bet atitinkamai proporcingai turėtų mažėti finansavimas, t. y. finansavimas turėtų mažėti atsižvelgiant į sąnaudas. Juk dėl galimo ligų protrūkio parodoje negali dalyvauti daug gyvulių veislių“.

Pasiteiravus, ar lėšas būtų tikslinga skirstyti atskiroms asociacijoms, Seimo narys sušvelnino požiūrį ir nurodė, kad tokius sprendimus turėtų priimti pati ŽŪM.

Savo ruožtu parodos organizatoriai – VDU ŽŪA – patikino, kad ne viskas remiasi į finansavimą.

„Parodos organizavimas priklauso nuo daugelio dalykų. Pvz., ar organizacijos ir kiti suinteresuotieji mato prasmę dalyvauti renginyje, kokie šio renginio tikslai užsibrėžiami, kokį indėlį įneša kiekviena su renginiu susijusi šalis, nes finansavimas pats savaime nėra motyvas organizuoti parodą“, – universiteto poziciją atskleidė VDU ŽŪA Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima Pranaitienė.