„Trakiškio žolininkės“: pavasario šalnos kirto ir vaistažolių derliui

Šiemet pavasario šalnos, kurios stipriai paveikė vaismedžių ir uogakrūmių derlių, neaplenkė ir vaistažolių. Miežiškių kultūros centro Trakiškio padalinio žolininkių būrelio „Trakiškio žolininkės“ vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė pasakoja, kad liepų žiedų šiemet gerokai mažiau, o ir kitų vaistažolių žydėjimas vėluoja, o kai kurios, atrodo, bus sunkiau pasiekiamos.

Liepžiedžių stygius

„Šiemet liepų žiedų gerokai mažiau, – apgailestauja V. Šaparnienė-Kišonienė. – Pati rinkdama pastebėjau, kad miškuose jų beveik nerandame. Ankstyvos pavasario šalnos, matyt, nušaldė pumpurus.“

Nors mieste liepos žydi, tačiau tai dažniausiai yra plačialapės, skiepytos veislės, kurios, pasak žolininkės, nėra tokios vaistingos kaip tikrosios – mažalapės liepos. Pastarųjų žiedų galima rasti nebent užuovėjose, medžio viršūnėse.

Šiais metais vaistažolių žydėjimas vėluoja net keliomis savaitėmis. Anksčiau, pasak V. Šaparnienės-Kišonienės, turinčios 23 metų žolininkystės patirtį, liepžiedžių reikėdavo skubėti prisiskinti apie Jonines arba iškart po jų, nes jie labai greitai peržydėdavo. „O dabar jau į liepą persikėlė“, – pabrėžia žolininkė.

Nors „Trakiškio žolininkės“ yra didelis ir aktyvus būrelis, vienijantis net vienuolika moterų, ir kiekviena jų kruopščiai ieško žolynų pievose, šiemet, deja, liepžiedžių ir kitų vaistažolių kiekis bus gerokai menkesnis nei ankstesniais metais. „Mes puikiai žinome, kam ko reikia, pastebėjusios tinkamą žolyną, iškart jo priskiname. Turėsime vaistažolių, tačiau tikrai mažiau nei anksčiau“, – apgailestaudama pažymi V. Šaparnienė-Kišonienė, akcentuodama šiųmečių gamtos išbandymų įtaką.

Ir šienavimas kelia iššūkių

Ne tik pražūtingos pavasario šalnos, bet ir intensyvus pievų šienavimas kelia didelių iššūkių vaistažolių rinkėjoms. „Su kitomis vaistažolėmis gal ir viskas būtų gerai, tačiau šienaujama dabar labai greitai, dėl tam tikrų reikalavimų“, – patirtimi dalijasi V. Šaparnienė-Kišonienė.

Anot jos, žolininkėms vos tik spėjus pagalvoti apie skynimą, pavyzdžiui, savaitgalį, dažnai tenka nusivilti: „Žiūrim – jau nebėra, jau nupjauta.“ Dėl to „Trakiškio žolininkėms“ belieka ieškoti vaistažolių retesnėse, dar nespėtose nupjauti vietovėse.

Šiuo metu žolininkės skina vos pradedantį žydėti gaurometį (bet dar labai negausiai), naktižiedes, medetkas, visų rūšių mėtas (pipirmėtes, šaltmėtes), sukatžoles, šalavijus, katžoles, raskilas. Pakraščiuose jau gausiai auga vingiorykštės, raudonieji dobilai, geltonasis ir baltasis barkūnas. Ramunėlės jau baigia nužydėti, o čiobreliai vis dar renkami. „Daugelio vaistažolių žydėjimas šiemet vėluoja. Jonažolės tik pradeda žydėti, kraujažolių labai trūksta. O kai trūksta vieno ingrediento, nebe tokia skani arbata išeina“, – konstatuoja žolininkė.

Patarimai vaistažolių rinkėjams

V. Šaparnienė-Kišonienė dalijasi patarimais apie teisingą vaistažolių džiovinimą: svarbiausia rinkti saulėtą ir sausą dieną, kad vaistažolės nebūtų drėgnos. Nuskintas žoleles reikia paskleisti ant popieriaus arba audinio (drobės), tačiau džiovinti netiesioginiuose saulės spinduliuose. Iš pradžių vaistažoles reikia paskleisti, kad išsivaikščiotų „vabaliukai“. Apdžiūvusias žoleles galima perkelti į palėpę ar kokią šiltą vietą, o visiškai išdžiovinus, laikyti popierinėse dėžutėse, maišeliuose ar drobiniuose maišeliuose. Svarbu vengti plastikinių indų, nes jie neleidžia žolelėms kvėpuoti. Taip pat tinka stikliniai indai.

Žolininkė pabrėžia, kad kiekviena vaistažolė turi savo specifiką ir ne visos tinka visiems. Pavyzdžiui, naktižiedės tinka nuo pūslės uždegimo, kraujažolė – žaizdoms gydyti. Anyžinis lofantas gali mažinti spaudimą, bet vėlgi – ne visiems jis patinka. Svarbu atsirinkti, kas tinka individualiam organizmui. V. Šaparnienė-Kišonienė nepataria maišyti per daug vaistažolių į vieną arbatą – geriau apsiriboti keturiomis, kad nepersipintų savybės.

Be to, būtina žinoti vaistažolių poveikį kraujui. Pavyzdžiui, jei kraujas tirštas, nerekomenduojama vartoti dilgėlių ar daug kraujažolių, nes jos turi savybę kraują tirštinti. Priešingai, vingiorykštė skystina kraują ir tinka nuo peršalimo. Žolininkė pataria skaityti literatūrą ir atsirinkti informaciją, kad vaistažolės būtų naudojamos saugiai ir efektyviai.