Apsaugokite savo gyvulius – netrukus bus galima gauti paramą apsaugos priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos

Ūkininkai Lietuvoje dažnai susiduria su vilkų daroma žala. Avių, ožkų ir kitų gyvulių augintojams pilkių išpuoliai ganyklose – tikras galvos skausmas: įprastos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, žemesnės elektrinės tvoros, ne visada pasiteisina. Vilkai jas lengvai peršoka, todėl efektyvios prevencinės priemonės tampa ne prabanga, o būtinybe. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM)jau keletą metų siūlo ūkininkams pasinaudoti tikslinga parama, kurios tikslas – padėti apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos.

Įbauginti gyvuliai ir tūkstantiniai nuostoliai

„Vilkų problema tampa vis aktualesnė. Šiemet per šešias savaites vilkai papjovė 61 avį“, – asmenine patirtimi ir įžvalgomis dalijasi ūkininkas Laimonas Zaveckis, avininkyste užsiimantis Plungės rajone. Jis skaičiuoja, kad dėl vilkų atakų iš viso patyrė apie 24 tūkst. Eur nuostolį.

Lietuvos galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas Nerijus Gricius tvirtina, kad galvijų augintojams plėšrūnų problema nėra itin aktuali, nors kartais vilkai puola ir veršelius.

Ūkininkai pasakoja, kad retsykiais aptinka vilkų pėdsakų šalia aptvaro. Apie galimą plėšrūnų tykojimą dažnai išduoda ir gyvulių elgesys. „Gyvulių banda tampa nerami, irzli“, – sako N. Gricius ir priduria, kad per metus vidutiniškai pasitaiko, jog vilkai sudrasko 1-2 veršiukus.

„Veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo vilkų – tiesiog budėti prie aptvaro“, – tvirtina L. Zaveckis. Deja, galimybės tą daryti nuolat yra ribotos. Todėl būtina ieškoti kitų apsaugos priemonių, kurias ir siūloma įsigyti su valstybės ir Europos Sąjungos parama.

Naujas paraiškų teikimo etapas – nuo elektrinių piemenų iki aviganių įsigijimo

Jau visai netrukus – nuo spalio 1 d. startuos paraiškų priėmimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Tikimasi, kad tai ūkininkams padės ne tik efektyviau apsaugoti ūkinius gyvūnus  nuo vilkų, sumažinti patiriamus nuostolius, bet ir išsaugoti biologinę įvairovę bei subalansuotą ekosistemų funkcionavimą gamtoje.

Ši parama suteikia galimybę ūkininkams įsigyti elektrinius vielinius, juostinius ar tinklinius mobilius aptvarus, taip pat elektros tiekimo ir palaikymo įrangą bei stacionarius neelektrinius tinklinius aptvarus arba stacionarius neelektrinius tinklinius aptvarus su elektrine juosta/viela.

Be to, numatyta galimybė įsigyti ir aviganius šunis – Podhalės arba vidurinės Azijos aviganių veislių. Šie šunys yra laikomi patikimais gyvulių sargais. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jų įsigijimui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent, kad gyvūnai turi būti iki keturių mėnesių amžiaus ir su kilmės dokumentais.

Palankios finansinės sąlygos

Naujam paraiškų teikimo etapui yra numatyta 1 726 242 Eur paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 10 000 Eur (be PVM), kai parama teikiama aptvarų bei elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui bei įsirengimui arba 12 000 Eur (be PVM), kai parama teikiama aptvarų ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui ir įsirengimui, bei aviganių šunų įsigijimui, kuriems nustatytas fiksuotasis įkainis. Vienam Podhalės aviganio įsigijimui kompensuojama ne daugiau kaip 1000 Eur (be PVM), o vienam vidurinės Azijos aviganiui – ne daugiau kaip 850 Eur (be PVM).

Paraiškas paramai gauti gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio valdą ir turintys avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje . Parama yra skiriama pievose ir ganyklose laikomų gyvulių apsaugai. Todėl gautų lėšų negalima panaudoti namų valdos, sodybos ar miško paskirties sklypuose.

Atnaujintos priemonės įgyvendinimo taisyklės

Žemės ūkio ministerija šiais metais atnaujino intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles. . Pirmiausia siekiant sumažinti administracinę naštą sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis – nuo 5 metų iki 3 metų.

Naujovė šiemet ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių įsigijimo išlaidų kompensavimas. Anksčiau ši apsaugos priemonė į tinkamų kompensuoti išlaidų sąrašą nebuvo įtraukta.

Platesnis priemonių sąrašas leis geriau prevenciškai pasiruošti naujam ganiavos sezonui įrašyti galima būtų.

Kadangi parama teikiama toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų), atnaujintas savivaldybių grupių sąrašas, kurį kaip ir kasmet pateikia Aplinkos ministerija, suskirstydama savivaldybes pagal vilkų padarytos žalos atvejų skaičių.

I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų). Šiai grupei priskiriama Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r. savivaldybės.

II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.

III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.

Vertėtų įsidėmėti, kad paraiškos pagal šią intervencinę priemonę bus priimamos nuo spalio 1 iki lapkričio 28 d.

Daugiau informacijos https://nma.lrv.lt/lt/.