Vokietijos prekybos centruose parduodamo medaus tyrimas parodė, kad daugiau kaip  80 proc. siūlomo medaus gali būti falsifikuotas, praneša Agrarheute. Medus laikomas vienu iš trijų labiausiai klastojamų produktų pasaulyje. Taip yra todėl, kad medų gauti gana brangu, o nepakankamas vartotojų švietimas lemia, kad vartotojai yra lengvai įtikinami pirkti produktus, kurių kaina yra daug mažesnė už sąžiningų bitininkų siūlomą kainą.

Kalbant apie pačius falsifikavimo būdus, dažniausiai kalbama apie geografinį falsifikavimą (t. y. klaidingos medaus kilmės šalies nurodymą) arba kokybinį falsifikavimą (kai į medų dedama cheminių junginių, neturinčių nieko bendra su nektaru ar medunešiu, pavyzdžiui, cukraus ar krakmolo sirupų).

Nesąžiningi gamintojai taip ištobulino medaus klastojimo metodus, kad dažnai net laboratoriniai tyrimai negali patvirtinti apgaulės.

Europos profesionalių bitininkų asociacija (EPBA) ir Vokietijos profesionalių ir komercinių bitininkų asociacija (DBIB) nusprendė atlikti neįprastą Vokietijos prekybos centruose parduodamo medaus analizę.

Į Estijos laboratoriją atsiųstiems medaus mėginiams buvo atlikti DNR sekos nustatymo testai, siekiant nustatyti, ar medunešio bitės turi genetinės medžiagos. Nors medus yra produktas, pagamintas iš augalinės medžiagos (nektaro arba medunešio su nedidele žiedadulkių priemaiša), jame taip pat turėtų būti bičių DNR (esančios, pavyzdžiui, vabzdžių seilėse arba jų kūno žvyneliuose).

Nustatyta, kad 25 iš 30 tirtų mėginių (daugiau kaip 80 proc.) bičių genetinės medžiagos indėlis buvo nežymus arba jo visai nebuvo.

DBIB ir EPBA planuoja kreiptis į Europos Komisiją ir Vokietijos vyriausybę dėl šių tyrimų rezultatų aptarimo.