Mėsinių galvijų augintojų pagyros šarole galvijams

Mėsinius galvijus puikiai įvertino ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio ekspertai. Mėsinius galvijus puikiai įvertino ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio ekspertai.

Rugsėjo 8-9 d. Raseinių hipodrome vyko paroda „Mėsinės galvijininkystės panorama 2023“. Didelis dėmesys buvo parodytas šarole veislės galvijams. Mėsinius galvijus puikiai įvertino ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio ekspertai.

Pagyros šarole galvijams

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) šiemet ne tik aktyviai organizuoja atvirų durų dienas ūkiuose, bet didelį dėmesį skiria ir šviečiamajai programai rengdami parodas. Šį kartą parodos akcentu tapo šarole veisliniai galvijai, kurių eksponuota daugiau nei dvi dešimtys. Taip pat lankytojų dėmesį traukė limuzinų, angusų, aubrakų, hailendų ir simentalų veislės galvijai.

Parodoje lankęsis Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sakė, kad tokios parodos padeda visuomenei geriau suprasti kuo vertinga Lietuvoje užauginta mėsinių galvijų mėsa: „Labai džiugu, kad Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) yra labai aktyvi, subūrusi daug narių. Jie itin imlūs naujiems projektams, jie daug dėmesio skiria gerai gyvulių genetikai, veislininkystei. Mėsinių galvijų augintojai atlieka puikų darbą ne tik šviesdami visuomenę apie jų auginamą mėsą ir jos kokybę, bet ne mažiau svarbu, kad jie susitinka su augintojais ir keičiasi patirtimi.“

Galvijų eksterjero vertintojas Alvydas Pečiulaitis taip pat džiaugėsi didele šalies mėsinių galvijų augintojų pažanga. Anot jo, į parodą atvežta nemažai šarole veislės galvijų iš jaunosios ūkininkės Eglės Butkienės ūkio. Šie galvijai – itin aukštos kokybės. „Parodą šiemet organizavo šarole augintojų klubas, todėl natūralu, kad šiai veislei buvo parodytas didelis dėmesys. Demonstruoti šarole galvijai, tiek buliukai, tiek telyčaitės, buvo aukščiausios prabos, tikrai verti būti parodoje“, – mėsinių galvijų pasiektais rezultatais patenkintas A. Pečiulaitis.

Raseinių hipodrome lankėsi ir svečias iš Prancūzijos – įmonės „Simon genetic“ vadovas Simonas Perrotas. Iš jo ūkio į Lietuvą atvežta bemaž 90 šarole veislės galvijų. „Mūsų ūkininkai jau ne per daug nusileidžia prancūzų augintojams. Tą pastebėjo ir Simonas, kuris tikrai negailėjo gražių žodžių parodoje eksponuotiems gyvuliams“, – džiaugėsi eksterjero vertintojas.

Būtina keisti strategiją

Norint, kad mėsinė galvijininkystė Lietuvoje įgytų dar didesnį pagreitį, dr. A. Svitojaus įsitikinimu, reikėtų tobulinti esamą kaimo plėtros ir žemės ūkio strategiją. Ilgus metus viešai deklaruojama, kad gyvulių augintojams skiriamas prioritetas, tačiau daugiamečių pievų mažėjimas rodo visai priešingą tendenciją – gyvulininkystė šalyje traukiasi.

„Mes turime auginti ir veisti aukščiausios kokybės galvijus. Didesnį priesvorį per greitesnį laiką pasiekiantis galvijas atneša naudą ne tik augintojui, bet ir valstybei, nes rinką pasieks daugiau produkcijos, bus sumokama daugiau mokesčių. Sunkiai suprantama tai, kad atsisakyta mokėti paramą ūkininkams, perkantiems veislinius galvijus“, – pridūrė A. Svitojus.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus padėkos raštais apdovanojo LMGAGA prezidentą Gintautą Migonį už inovacijų diegimą ūkyje ir asociacijos narių telkimą bendram darbui ir LMGAGA narę Eglę Butkienę už šarole veislės populiarinimą.

Panašios pozicijos laikosi ir A. Pečiulaitis. Jo nuomone, tai, kad nebus galimybės pirkti veislinių mėsinių galvijų su parama labiausiai atsilieps mažiems ūkiams. „Negali bet kuris smulkesnis ūkis įsigyti gyvulį už kelis tūkstančius eurų. Tai galės padaryti tik senbuviai, patyrę ūkiai, tačiau į rinką žengiantys nauji ūkininkai turės iššūkių. Galop tai pasijus ir mūsų veislininkystėje. Rezultato nepamatysime šiais ar kitais metais, nes veislininkystė – ilgas ir kantrus procesas. Tik po penkerių metų galėsime daugmaž pamatyti, kur mes nuėjome su selekciniu darbu“, – pažymėjo mėsinių galvijų eksterjero vertintojas A. Pečiulaitis.

Žemės ūkio rūmai

Video