Kritus pieno supirkimo kainoms, pagalbos ranką ūkininkams tiesia kai kurios savivaldybės, siūlančios tam tikro dydžio pinigines kompensacijas. Deja, Biržų rajono savivaldybė pieno ūkiams išmokų už patirtus nuostolius skirti neketina, o ir atsakymas mintinai žinomas: „nėra lėšų“.

Norėta skirti po tūkstantį už karvę?

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė sako, kad buvo atlikti skaičiavimai, kiek preliminariai lėšų reiktų pieno ūkiams remti ir... prieita prie išvados, kad tokio dydžio suma savivaldybei būtų „nepakeliama našta“. 

„Biržų rajone iš viso yra daugiau nei 500 pieno ūkių, jie kartu iš viso laiko beveik pusšešto tūkstančio karvių. Smulkių ūkių, t.y. tų, kurie laiko iki 50 karvių, skaičius sudaro daugiau nei 90 procentų visų ūkių. Jei savivaldybė remtų tik smulkiuosius, reiktų 3 milijonų eurų, o jei visus ūkius — 6 milijonų“, — aiškino S. Balčiūnienė. 

Tiesa, pagal ką tokia suma buvo apskaičiuota, savivaldybės atstovė nedetalizavo, bet elementariais logiškais skaičiavimais, jei 6 milijonus padalintume iš tiek, kiek Biržų rajone yra auginama pieninių karvių, taip išeina, kad savivaldybė buvo užsimojusi vidutiniškai skirti po 1 tūkst. eurų už karvę? 

„Kaimo rėmimo programos lėšos ūkininkams remti per menkos“, — pridūrė S. Balčiūnienė. Savivaldybės puslapyje skelbiama, kad Kaimo rėmimo programos lėšoms šiemet skirta 15 tūkst. eurų.

Tikisi, kad valstybė nepaliks ūkininkų likimo valiai

S. Balčiūnienė pripažįsta, kad pieno ūkius remti reikia. „Į savivaldybę kol kas nė vienas ūkininkas nesikreipė, turbūt tikisi, kad valstybė padės. Klausimas, ir, koks bus ministerijos žingsnis, turbūt jie laukia žinių iš Europos Sąjungos. Paprastai taip ir būna, kad ūkininkus ištikus negandoms, patirti nuostoliai atlyginami arba bent jau iš dalies atlyginami. Tikiuosi, kad valstybė ūkininkų nepaliks likimo valiai, nes situacija... ji labai sudėtinga. Kalbama apie tai, kad kainos smuko dėl pieno pertekliaus rinkoje, bet jei ūkininkai atsisako tiekti pieną perdirbėjams, nerimaujama, kad nebebus iš ko gaminti produkcijos“, — kalbėjo S. Balčiūnienė.

Išreiškė solidarumą

Lietuvoje yra ir pavyzdžių, kuomet savivaldybės randa noro bei išgalių paremti pieno ūkius sunkiu metu. Pavyzdžiui, Alytaus rajono savivaldybė skiria iki 30 eurų už vieną pieninę karvę. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė sako, kad taip savivaldybė nori išreikšti solidarumą krizę patiriantiems ūkininkams. 

„Juk tai yra mūsų savivaldybės gyventojai. Tokiu nelengvu metu visi turi solidarizuotis“, — teigė pašnekovė. Lėšos ūkininkams skirtos iš Žemės ūkio ir kaimo bendruomenių rėmimo programos. 

„Pasiskaičiavome, ir žiūrime, kad lėšų užtenka“, — aiškino G. Jociunskaitė, pridurdama, kad Alytaus rajone yra daugiau nei 900 karvių laikytojų, o pieninių karvių skaičius labai panašus, kaip ir Biržų rajone — apie pusšešto tūkstančio. „Esame vieni pirmųjų šalyje emęsi iniciatyvos paremti ūkininkus“, — sakė G. Jociunskaitė.

Savivaldybė neprivalo remti?

Dažnam skaitytojui turbūt kilo klausimas: kodėl Biržų rajono savivaldybė neieškojo alternatyvų, kompromisų, negalėjo ūkininkams skirti mažesnių išmokų ir nors taip parodyti, kad palaiko ūkininkus?

Šukionių kaimo ūkininkė Rita Bieliakienė sako, kad savivaldybės parama, nors ir simbolinė, būtų labai gražus gestas iš rajono valdžios pusės, tačiau savivaldybė ūkininkų neprivalo remti. 

„Aš už tai, kad savivaldybė padėtų kitais būdais, pavyzdžiui, mažindama žemės mokestį“, — mano R. Bieliakienė ir sako tiesiai šviesiai — pieno kainų mažinimas yra tyčinis žemės ūkio žlugdymas. „Nesuprantu, kodėl pieno perdirbėjai perka pieną iš Latvijos, iš Estijos ir moka daugiau, o Lietuvos ūkininkams moka mažiau. Labai liūdna, kad taip yra. Sunaikins pieno ūkius, ateis eilė grūdininkams. Nebus ūkininkų, nebus maisto. Mane, kaip ūkininkę, asmeniškai gelbėja, kad mano ūkis ekologinis ir priklausau kooperatyvui, kad pienas išvažiuoja į Lenkiją. Jūrų nemoka, tiesiog ieško rinkų. Aišku, kooperatyvas kooperatyvui nelygu. Daug kas priklauso nuo valdybos sąžiningumo“, — mano R. Bieliakienė.

Parama neišgelbės nuo apgailėtinos padėties...

Kupreliškių kaimo ūkininkė Danutė Einorienė, nuo vasario mėnesio pardavusi paskutines keturias savo karvutes, sako, kad 17 centų už litrą kaina — pasityčiojimas iš ūkininkų.

„Ūkio atsisakiau dėl asmeninių priežasčių, dėl amžiaus, dėl sveikatos, bet toks atsitiktinumas, kad viskas sutapo ir su kainų kritimu. Anksčiau mokėdavo 33 centus, tai dar galima buvo tverti, o kai perpus numušė, tai krachas — kitaip nepavadinsi. Aš visada už tai, kad savivaldybė ūkininkus remtų, bet ar ta simbolinė parama, kad jei ir po 30 eurų už karvę mokėtų, ar ji išgelbės apgailėtiną padėtį?“ — pamąstymais pasidalino D. Einorienė.

Anot jos, Kupreliškyje yra dar pienines karves laikančių — jų nuotaikos esą ne kokios. „Žmonės turi finansinių įsipareigojimų, o ką darysi, visko taip mesti negali, ir laukia jie šviesesnio rytojaus...“, — teigė D. Einorienė.

Problema – valstybės politika

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius „Biržiečių žodžiui“ sakė: „Tas rėmimas, tai kaip čia pasakius... Mes nesam „pašalpiniai“. Vyriausybė turi reguliuoti ir kontroliuoti pieno kainas. Vienkartinė išmoka — labai laikinas problemos užglaistymas, menkai pagelbės. Bet kadangi žemės ūkio ministrui vienodai...“, — nusivylimo neslėpė T. Micikevičius. 

Pasak jo, ūkininkai negali susitaikyti su neteisybe — kodėl kritus pieno supirkimo kainoms, pienas, jo produktai parduotuvių lentynose nė kiek nenupigo? „Akivaizdu — liūto dalį pasidalina perdirbėjai ir prekybininkai“, — įsitikinęs T. Micikevičius.

Vilija Leščinskienė ("Biržiečių žodis")