Rusijos žemės ūkiui – naujas smūgis: naftos perdirbimo krizė jau persimeta į laukus
Ukrainos dronų ir raketų atakos į Rusijos naftos perdirbimo sektorių itin skaudžiai smogia ir agresorės žemės ūkiui.
Rusijos naftos perdirbimo apimtys 2026 m. liepą vidutiniškai siekė apie 3,91 mln. barelių per parą – tai mažiausias rodiklis nuo 2005 m. kovo. „Bloomberg“, remdamasi „Energy Aspects“ padalinio EA Analytics duomenimis, skelbė, kad liepos mėnesio apimtys buvo daugiau kaip 1,4 mln. barelių per parą mažesnės nei tuo pačiu metu prieš metus.
Žymus Rusijos ekonomistas Igoris Lipšicas neigiamą įtaką Rusijos žemės ūkiui vaizdingai pavadino „dar viena stichinės nelaimės zona“.
„Klausimas dabar toks, ar po šių įvykių Rusijos žemės ūkis išgyvens, ar nepasipils masiniai žemdirbių bankrotai“, – iškastinio kuro trūkumą Rusijoje pakomentavo I. Lipšicas, neseniai dalyvavęs žurnalisto Jevgenijaus Kiseliovo tinklalaidėje.
„Degalai ženkliai pabrango ir visa tai gulė ant žemės ūkio pečių. Juk žemės ūkyje išlaidos degalams yra labai didelės, – kalbėjo I. Lipšicas. – 100 litrų dyzelino kombainas „suvalgo“ per dvi darbo valandas. Viskas apskritai pabrango ir tuoj paaiškinsiu, kokioje bėdoje atsidūrė žemdirbiai“.
Apie degalų trūkumą prieš derliaus nuėmimo sezoną buvo skelbiama ir Rusijos žiniasklaidoje. Birželį pietinių Rusijos regionų ūkininkai teigė susiduriantys su dyzelino trūkumu ir staigiu kainų augimu. Skelbta, kad nuo metų pradžios dyzelino kaina kai kuriuose regionuose išaugo iki daugiau kaip 100 tūkst. rublių už toną (apie 1,06 Eur už litrą).
Pasak jo, kai pabrangsta benzinas arba dyzelinas, tai „tiesiogiai smogia per mūsų visų piniginę ir mes tai suprantame“.
„Bet jūs supraskite, kad tas pabrangimas kerta ir per ūkininkus, ir per agroholdingus, kurie gamina žemės ūkio produkciją. Kad tas išlaidas jie padengtų, jiems reikia padidinti šios produkcijos kainas. Tai čia Rusijos ūkininkai susiduria su dvigubu smūgiu. Priežiūros tarnybos jiems draudžia branginti maistą, o iš kitos pusės darosi sunkiau šią produkciją eksportuoti“, – teigia I. Lipšicas.
Rusijos žemės ūkio mastą rodo ir grūdų gamybos bei eksporto apimtys. Rusijos žemės ūkio ministerija nurodė, kad 2025 m. šalies grūdų derlius siekė daugiau kaip 139 mln. tonų. Ministerijos vertinimu, 2026 m. iš šio derliaus buvo planuojama eksportuoti apie 55 mln. tonų grūdų.
2025/26 žemės ūkio sezoną Rusijos grūdų ir ankštinių kultūrų eksportas iš viso viršijo 61 mln. tonų – 11 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Rusijos transporto ministerijos duomenimis, kviečių eksportas siekė 47 mln. tonų, o Rusijos dalis pasaulinėje kviečių prekyboje sudarė 21 proc.
JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2025 m. Rusija eksportavo apie 44 mln. tonų kviečių – maždaug penktadalį visos pasaulinės kviečių prekybos, kurios apimtis vertinta 219,8 mln. tonų.
Kalbėdamas apie eksportą, ekonomistas pabrėžia pirmiausiai atvejus, kuomet dėl vandens dronų atakų Rusijai apsunkinama laivyba Juodojoje ir Azovo jūrose.
„Šiandien dienai apsunkintas žemės ūkio produkcijos gabenimas laivais šiose jūrose. Tai gaunasi „baisi istorija“, nes neišeina derliaus išgabenti. Jis lieka šalies viduje. O žmonės, kurie nieko nesupranta ekonomikoje džiaugiasi, jog vidaus rinka prisotinama kviečiais. Bet iš tikrųjų tai nėra gerai“, – kalbėjo I. Lipšicas.
Nepriklausomi duomenys rodo, kad Rusijos grūdų eksportas 2026 m. išlieka didelis. Rusijos transporto ministerijos duomenimis, iki liepos 10 d. šalies grūdų ir jų perdirbimo produktų eksportas nuo metų pradžios viršijo 36,1 mln. tonų. Tai buvo 69 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, kai buvo eksportuota 21,4 mln. tonų.
„Susidaręs kviečių perteklius vidaus rinkoje skatina kainų kritimą. Ir jei įvertintume išbrangusius degalus, padidėjusias fermerių išlaidas apskritai, tuomet tokia veikla tampa stipriai nuostolinga“, – pabrėžė I. Lipšicas, teigdamas, kad rudenį per Rusiją nusiris didžiulė žemės ūkio įmonių bankrotų banga.
„Tai reiškia, kad pasėlių plotai kitam sezonui sumažės ir Rusija pajus žemės ūkio produkcijos trūkumą“, – neabejoja I. Lipšicas.
Kremliaus politiką kritikuojantis žymus Rusijos ekonomistas jau keletą metų gyvena Palangoje.
