D. Rybakovas: prevencija vilkų daromai žalai yra, nors moralinė žala visad nepalyginamai didesnė
Jau visai greitai, už pusantro mėnesio, startuos itin aktuli Lietuvos kaimo plėtros programos priemonė, „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą (2023 m.)“. Paraiškos šiai priemonei bus priimamos nuo liepos 10 d. ir bus renkamos iki rugsėjo 22 d. Apie minėtą priemonę ir kokias ji siūlo naujoves, kalbamės su žemės ūkio ministro patarėju Daivaru Rybakovu.
Kiek vilkų daromos žalos problema aktuali?
Problema tikrai yra nevienadienė. Ji yra sena. Kiekvienais metais tos padarytos žalos vis daugėja. Vilkų populiacija yra stabili arba po truputėlį auganti. Mes matome, kad kai tėvai išsiveda vilkiukus mokinti, jiems lengviausias grobis yra gyvuliai ganyklose, pagrinde – avys. Tad problema metai iš metų yra ta pati. Jau ir šiemet po truputėlį prasidėjo vilkų išpuoliai. Tai manome, kad reikia padėti ūkininkams apsisaugoti nuo galimų išpuolių. Todėl ministerija ir rengia programas, skiria paramą ūkininkams įgyti tam tikras priemones ir kad tų išpuolių būtų kaip įmanoma mažiau.
Kiek man žinoma, tai šios priemonės šaukimų kiekvienais metais vis būna ir ūkininkai jomis pasinaudoja. Matome, kai vienas ar kitas ūkininkas įrengia aptvarus. Bet kokios štai tos prevencinės priemonės, kurias jūs galėtumėte įvardinti?
Žemdirbiai kiekvienais metais pakankamai aktyviai naudojasi šita priemone. Jie gali įsirengti elektrinius piemenis, tvoras. Taip pat gali gauti finansavimą tiek atskiroms elektrinio piemens detalėms, tiek atskiroms tvoros detalėms, jeigu jiems to reikia.
Be to, nuo šių metų ūkininkų pageidavimu pakeitėme taisykles ir bus galima įsigyti aviganius šunis. Tai tų priemonių yra, todėl geras šeimininkas, kuris rūpinasi savo ūkiu, pasinaudoja valstybine parama ir bent kažkiek atgraso vilkus ateiti į ūkį.
Mes puikiai suprantame, kad jeigu ūkininkas įsirengs pas save apsaugą nuo vilkų, tai vilkui bus sunkiau ateiti pas jį. Reiškia, jis eis pas kaimyną. Todėl ministerija ir kviečia aktyviai dalyvauti ir gauti finansavimą. Juk galima bus įsigyti iki dviejų šunų.
Labai įdomu, nes anksčiau nebuvo galima įsigyti aviganius šunis. Kokios tai veislės šunys galėtų būti?
Yra įvardintos dvi aviganių veislės: Vidurio Azijos aviganiai ir Podhalės aviganiai. Šuniukai turi būti iki 4 mėnesių amžiaus, kurie turės būti auginami kartu su avimis. Ir jie tokiu būdu tampa kaip ir avių bandos dalis. Tada jie ir saugo savo bandą. Tai sena praktika, atėjusi iš šalių, kurios turi gilias avininkystės tradicijas. Todėl ir buvo, pasitarus su ūkininkais, tokie sprendimai priimti.
O kur ūkininkai galėtų tuos aviganius įsigyti? Kokiuose veislynuose?
Kas dėl Lietuvos, tai tokių veislynų nėra gausu. Jų yra keletas. Bet tokių šuniukų galima įsigyti ne tik Lietuvoje. Pagrindinė sąlyga yra, kad visos priemonės, įsigytos iš tos programos, būtų naudojamos Lietuvos teritorijoje. Tad tiek aptvarai, tinklai ir šunys turi būti naudojami čia, o įsigyti priemones galima visur.
Kiek kainuoja tokie šunys?
Vienam šuniukui įsigyti yra skiriama nuo 560 Eur (Vidurio Azijos aviganiui) ir iki 683 Eur (Podhalės aviganiui).
Bet tai tuos šunis turbūt reikia specialiai dresuoti?
Kaip ir minėjau, tai nėra paprastas šuo, kurį galima nuvesti pas specialistą ir paruošti. Šie šunys gyvena kartu su avimis. Jie negali būti laikomi aptvare, kambaryje ar rišami prie grandinės. Jie gyvena kartu su avimis, su jomis auga, maitinasi, todėl šios veislės būtent tam ir yra skirtos. Nes kitas šuo, kuris tam nėra skirtas, jis neapsaugos bandos. Tai sunkus darbas, bet avių augintojų to norėjo ir mes patenkinome jų prašymą.
Švedijoje buvo paskelbta nuotrauka, kurioje matyti, kaip vilkas perlipa net iki 4 metrų aukščio segmentinę tvorą. Taip pat vilkai nesunkiai peršoka ir 1,5 metro aukščio tvoras. Ar verta tada apskritai ką nors daryti?
Programoje yra parašyta, kad visos tvoros ir visi piemenys turi būti elektriniai. Tai apsaugo nuo galimų išpuolių, nors man pačiam yra tekę matyti, kaip vilkas su stirna nasruose įveikia 1,5 metro aukščio tvorą. Vilkui nėra didelė kliūtis tą padaryti, bet mes žinome, kad pagrindinis naminių gyvulių pjovimas prasideda tada, kai vilkai moko vilkiukus. Tad tas pirminis atgrasymas duoda vilkui suprasti, kad čia nereikia eiti, o eiti ten, kur jam bus lengviau. Suaugę vilkai, kurie pjauna avis, jau laikomi nepageidaujamais, todėl juos reikia išimti iš laukinės gamtos. Netgi vasaros metu galima tai padaryti, gavus Aplinkos ministerijos leidimą. Elektrini piemuo ir elektrinė tvora atsiranda toje stadijoje, kai yra mokinami vilkiukai medžioti. Ir šios priemonės tikrai atgraso bei apsaugo naminius gyvulius.
Kodėl verta pasinaudoti parama ir koks yra paramos intensyvumas?
Jeigu ūkininkas dalyvauja programoje tik įsirengti elektrinius piemenis ar tvoras (be šunų), maksimali paramos suima yra 5 000 Eur, o jeigu ūkininkas dalyvauja su programa įsigyti dar ir šunys, tai maksimali paramos suma yra 6 366 Eur. Mes puikiai suprantame, kad tų pinigų neužteks apsitverti visiems laukams, bet įrengti dalį aptvaro tų pinigų turėtų užtekti.
Kiek teko matyti Druskininkų rajone, kada buvo papjautos avys, buvo aptverta tik dalis lauko nuo miško. Bet mes puikiai suprantame, kad vilkas gali lengvai apeiti aptvertą dalį, todėl yra reikalavimas, kad būtų užtverta visa teritorija, kurioje laikomos avys.
Jeigu ūkininkas tai padarė, jis galės pretenduoti į kompensaciją, jei vilkas papjaus avis. Nes ūkininkas atliko savo pareigą – aptvėrė ir saugojo savo naminius gyvulius. Jeigu ūkininkas neturi apsaugos priemonių, laikė avis atviroje pievoje, tokiu atveju valstybė nekompensuoja žalos. Turime kiekvienas saugoti savo turtą ir valstybė prie to prisideda.
Prevencija vilkų daromai žalai yra, nors moralinė žala, suprantama, visad būna nepalyginamai didesnė.
Daugiau apie tai žiūrėkite šiame vaizdo interviu su žemės ūkio ministro patarėju Daivaru Rybakovu.
