Jurginas nuo seno buvo populiari, dainose apdainuota darželių gėlė. Jurginai buvo mėgstami visais laikais ir netgi laikomi gėlių karaliais. Juk, kokia kita gėlė žydi nepertraukiamai ilgiau kaip tris mėnesius? Ir kokios gėlės žiedai yra visų įmanomų spalvų ir atspalvių, formų ir dydžių? Jurginus auginti galima ir mieste, ir kaime – sode, gėlyne, balkone, terasoje...

Jurginus į Lietuvą atvežė Stanislovas Moravskis – žymus lietuvių dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas ir filantropas. Vėliau jurginai išplito po visą šalį. Dabar jie vėl išsikovojo vietą darželiuose. Niekas nenuginčys jurginų išdidaus grožio, žiedų spalvingumo. Tai tikrai yra gėlė, tinkanti visomis progomis.

Siekdamas parodyti jurginų veislių įvairovę, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas organizuoja Tarptautinę jurginų parodą, kurioje dvi dienas bus demonstruojama per pusę tūkstančio jurginų rūšių ir veislių. Parodoje bus galima pamatyti Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų  pasaulio šalių selekcininkų sukurtų veislių žiedus.

Ypatingas dėmesys parodoje bus skirtas toms jurginų veislėms, kurios yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Jos bus papildomai pažymėtos, kad parodos svečiai ir lankytojai galėtų atkreipti dėmesį.

Genetiniai ištekliai yra svarbi biologinės įvairovės dalis – augalų, gyvūnų ar kitų naudingų gyvų organizmų genofondas, kurį svarbu išsaugoti būsimoms kartoms. Tad, ir šios jurginų veislės laikomos Lietuvos nacionaliniu turtu – augalų genofondu. Lietuvoje augalų genetinių išteklių išsaugojimu rūpinasi Valstybinė miškų tarnyba. Ji įgyvendina gamtos išteklių naudojimo politiką, koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus ir saugo augalų genetinę medžiagą. Taip pat koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų veiklą, susijusią su augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimu, tyrimu ir saugojimu pagal augalų grupes.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai pažymi, kad šiuo metu į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą yra įtrauktos 27 Lietuvos gėlių selekcinkų sukurtos jurginų veislės. Pirmosios 15 veislių – dar 2013 metais. Tai Panevežyje gyvenančio ir gėles auginančio selekcininko Algio Gražio išvesti jurginai „Juozas Miltinis“, „Lietuvos Knygnešiams“, „Sabonis“, „Ona Skeivienė“, „Saulėlydis“, „Sniegius“, „Teatras“, „Ugnius“, „Vitalija“; J. A. Liutkevičiaus veislės „Baltijos Kelias“, „Margiris“, „Oginskis“, „Provincinis“, „Rambynas“, „Tumas Vaižgantas“. Selekcininko dr. A. Balsevičiaus sukurtoms veislėms – „Anelė Albina“, „Duonos Kelias“, „Freda Kristina Pink“, „Janusz Bogdan Faliński“, „Laumė“, „Meška Slapukė“, „Orija“, „Ragana“, „Tumė“, „Vytautas Magnus University“, „Wigry“, „Žuvinto Lūgnė“ – augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo patvirtintas 2023 metais. Šios veislės vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dr. Arūno Balsevičiaus sukurta veislė „Orija“ 2019 metais yra pelniusi publikos prizą Paryžiaus tarptautiniame jurginų konkurse. Veislė pavadinta Kalvarijos savivaldybėje esančio Orijos ežero vardu, kur prabėgo autoriaus vaikystė.

Paroda vyks š. m. rugpjūčio 30 – 31 d. (penktadienį ir šeštadienį) Vytauto Didžiojo universiteto didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28, Kaune). Parodoje veiks ne tik jurginų ekspozicija, bet vyks ir jurginų konkursas. Įėjimas į parodą nemokamas. Maloniai kviečiame apsilankyti!