Bitininkyste Lietuvoje užsiima apie 10 000 ūkininkų, kurie laiko per 150 000 bičių šeimų. Pastarosios teikia ne tik pajamas, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį gamtoje – apdulkina žydinčius augalus, dėl ko padidėja rapsų, grikių, sodų ir kitų kultūrų derlingumas.

„Visų bitininkų tikslas turėti sveikesnes ir darbštesnes bites, kurios galėtų geriau išnaudoti medunešius ir suteiktų didesnę naudą bitininkams bei visam žemės ūkiui ir ekosistemai. Kaip to pasiekti? Optimaliai bites prižiūrėti ir išnaudoti. Deja tai tik skamba paprastai – didelė dalis Lietuvos bitininkų vis dar naudoja tuos pačius būdus kaip ir prieš 50 metų, ar net dar senesnes technologijas. O visa kita aplink juk keičiasi! Ir gamta, ir agrarinės sąlygos. Prie jų galima prisitaikyti naudojant naujausias technologijas ir taip gauti bent du kartus didesnį derlių. Tenka pripažinti, kad pasikeitusios klimato ir agrarinės sąlygos turi įtakos derliui. Mūsų tikslas – skatinti bitininkus sparčiau diegti technologines naujoves ir taip padidinti veiklos pelningumą bei pačio darbo našumą“, – sako Kauno bitininkų draugijos narys, konsultantas Juozas Jankauskas.

Reikia investuoti į žinias, į bityną ir technologijas – tokių ūkininkų yra, bet tik vienetai. Tad geriausias būdas siekti šių pokyčių – parodyti pavyzdį. Pažangiausiai besitvarkančių bitininkų nuomonę, kad tik įvertinę susidariusią situaciją, sekdami besikeičiančias klimato ir agrarines sąlygas ir įdiegę pažangiausias bitininkavimo technologijas, galime išnaudoti visas bičių galimybes ir prikopti gana didelį kiekį medaus, patvirtina ir mokslininkai.

Siekiant gauti gerus bitininkavimo rezultatus privalu išnaudoti susidariusią medingąją bazę. Didžiausias medaus potencialas yra žydintys žieminių rapsų laukai. Reikiamai paruošę bites rapsų medunešiui galime gauti didžiąją dalį metų medaus.

Itin svarbus bičių paruošimas medunešiui ir medunešio išnaudojimas: iš rudens paruošiamos labai stiprios bičių šeimos. Pakeičiamos motinos jaunomis grynos rasės ar pirmos kartos mišrūnėmis motinomis. Bičių šeimos pamaitinamos cukraus sirupu, paliekant dalį medaus (pavasariniam perų auginimui) ir bičių duonos. Bitės laiku ir kokybiškai pagydomos nuo varroa erkių. Užtikrinamas ramus bičių žiemojimas. Ankstyvo pavasario metu bitės aprūpinamos vandeniu ir, pagal reikalą, baltyminiu maistu. Silpnesnės šeimos sujungiamos. Iki pagrindinio medunešio bičių lizdai plečiami vaško plokštelėmis. Gausaus medunešio metu dedamos meduvės (aukštai) su pasiūtais koriais. Medunešio gausumą parodo nuotolinis bičių šeimų stebėjimo įrenginys (svarstyklės). Bitės vežamos prie medingųjų augalų. Aviliai apsaugomi nuo perkaitimo ir pasirūpinama gera avilio ventiliacija.

Geriausius rezultatus gauna bitininkai vežiodami bites prie kelių medingųjų augalų jų žydėjimo metu. Dažniausiai pirmas gausus medunešis yra žieminio rapso laukai, vėliau – avietynai, miško augalai, lipčius, grikiai.

Ypatingai medunešius įtakoja vietovės klimatinės sąlygos. Esant šiltiems ir drėgniems orams bitės žymiai daugiau prineša nektaro, nei esant vėsiems, lietingiems, vėjuotiems orams. Užėjus sausroms, miškingose vietovėse avilių pasunkėjimą rodo besiskiriantis lipčius. Tai akivaizdžiai parodo nuotolinio stebėjimo įrenginio perduodamos žinutės į mobilų telefono aparatą ar kompiuterį.

„Bitininkyste užsiimu jau daug metų, šiandien mano bityne dūzgia apie 50 bičių šeimų. Kaupdamas patirtį ir žinias, šiandien galiu patvirtinti, kad nauja informacija, inovacijos ir nuolatinis bitininkų kompetencijų tobulinimu bei inovatyvių metodų bitynuose taikymas gali užtikrinti puikius rezultatus. Todėl visų pirma rekomenduoju investuoti į žinias ir inovacijų taikymą“, – pažymi J.Jankauskas.

Serbų patirtis

Kauno bitininkų draugija 2024 m. įgyvendina projektą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės „Parama bitininkystės sektoriui“ įgyvendinimo taisyklių  priemonę – „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena“,  pagal kurį gegužės mėnesį 18 organizacijos narių lankėsi Serbijoje, kur domėjosi bitininkystės naujienomis, naujausiomis technologijomis ir medaus perdirbimo galimybėmis.

Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius sako, kad Serbija bitininkų išvykai pasirinkta neatsitiktinai. Šioje šalyje bitininkystė turi senas tradicijas, čia aktyviai bitininkauja apie 20 tūkst. žmonių. Bitininkystės sektorius Serbijoje auga, o medaus eksportas užima reikšmingą dalį. Netgi kalbama, kad bitininkystė gali tapti strateginiu Serbijos ekonomikos sektoriumi. Tačiau tam, kad to serbai pasiektų jie nuėjo nelengvą kelią, kuriuo

P. Bernadišius sako, kad visos kelionės Serbijoje metu bitininkams buvo įdomu pamatyti ne tik technologinius bičių priežiūros sprendimus, bet ir sužinoti daugiau apie serbų patirtį realizuojant pagamintą medų.

Tam, kad bitės būtų sveikos ir į avilius neštų medų, pirmąją kelionės dieną bitininkai iš Lietuvos skyrė žinių gilinimui apie bičių sveikatingumą. Jie aplankė „Golden bee D.O.O.“ bitininkystės kompaniją Belgrade, kuri specializuojasi gaminti priemones bičių gydymui. Įmonės vadovas Slobodan Dolasevič pristatė kompaniją, papasakojo apie oksalo juostelių gamybą, aprodė įmonės bityną, pasakojo apie Carnica bičių motinas, jų veisimą ir auginimą. Serbai itin saugo ir puoselėja savo vietinės Carnica rasės bites. Siekiant apsaugoti jų genofondą, kitokias bites įvežti į šalį yra uždrausta.

Susitikime sužinojome apie bičių šeimų gydymo metodiką nuo varoa erkių. Tai – bičių gydymas oksalo juostelėmis. „Jie pasakojo apie šio gydymo metodo veiksmingumą. Pasirodo, kad daug serbų bitininkų jau sėkmingai naudoja oksalo juosteles ir džiaugiasi rezultatais. Tuo tarpu Lietuvoje irgi buvo atvežtų oksalų juostelių iš Kinijos, Lenkijos, bet kiek žinau bitininkai pakankamai „nudegė“, nes juostelės nebuvo kokybiškos. Serbijoje matytas oksalo juosteles pirmiausia norėsiu išbandyti savo bityne, o jeigu jos pasiteisins, ieškosiu galimybių parsivežti jų daugiau“, – tikina P. Bernadišius.

Geras bendradarbiavimo pavyzdys

Bitininkai iš Lietuvos taip pat svečiavosi medaus perdirbimo gamykloje „Naš med D.O.O.“ Rača mieste. Įmonės vadovas Nenad Portič pristatė įmonės veiklą, gerąsias praktikas, supažindino su medaus sertifikavimo standartais įvairiose šalyse. Bitininkai degustavo liepų, akacijų, laukų pievų medų, aplankė gamybines patalpas, pamatė naujausius įrenginius naudojamus medaus perdirbimui.

P. Bernadišių maloniai nustebino serbų bendradarbiavimo pavyzdys, kai bitininkai drauge su juos vienijančia sąjunga surinko lėšas, pasinaudojo banko paskola su valstybės garantija ir bendromis pastangomis pastatė ir atidarė medaus perdirbimo gamyklą. Medus superkamas iš bitininkų ir parduodamas be tarpininkų, todėl bitininkai gauna kur kas palankesnę kainą. „Naš med D.O.O.“ rinkai tiekia įvairios augalinės ir geografinės kilmės medų išskirtinai tik iš Serbijos, kurio sudėtis ir kokybė nesikeičia dėl standartizuoto apdorojimo, tvarkymo ir laikymo būdo. Nemažą dalį medaus serbai eksportuoja, likęs medus realizuojamas vidaus rinkoje.

„Šį sprendimą serbai padarė vedini sveiko nacionalizmo. Visi Serbijos bitininkai šiai gamyklai gali parduoti savo medų. Supirkėjai medų ištiria ir sumoka daugiau nei rinkos kaina. Jie yra išdirbę savo medaus standartą nacionaliniu lygmeniu. Jie netgi sukūrė specifinės formos stiklainį, į kurį pilamas tik šios gamyklos medus. Taigi visi perkantys medų su būtent tuo stiklainiu yra garantuoti, kad perka vietos produktą, ištirtą, patikrintą ir kokybišką. Tai ypač svarbu šiandieną, kai yra tiek daug medaus klastočių. Tapo populiariu vieną ES kilmės medaus statinę sumaišyti su keliolika statinių kiniško medaus ir žymėti, kad medaus kilmė yra ES. Serbai susikūrė mechanizmą, kuris padeda apsaugoti vietos bitininkus, o ir vartotojai supažindinti ir jau atpažįsta, kuris medus vietinis, o kuris ne“, – pasakojo P. Bernadišius ir pridūrė, kad lietuviai taip pat turėtų siekti labiau apsaugoti vietos gamintojus.

Trūksta noro, iniciatyvos ir valios

Paklausus, ko mūsų bitininkams trūksta, kad ir jie suremtų jėgas ir pradėtų aktyviau bendradarbiauti, Kauno bitininkų draugijos vadovas tikino, kad pirmiausia reikia noro, iniciatyvos ir politinės valios. „Neužtenka sukurti tik uždarąją akcinę bendrovę, nes tokių medaus supirkėjų mes jau turime. Manau reikia galvoti apie nacionalinio produkto populiarinimą, rasti formulę, kad vietos produktas būtų išskirtinis ir medaus gamintojams nebūtų mokami centai už jų produkciją, kaip yra dabar. Tiesa, anksčiau Lietuvoje buvo kuriamas specialus ženklinimas. Atitikus iškeltus reikalavimus buvo galima specialiu lipduku žymėti savo medų. Vis tik, manau, to neužtenka, reikia ieškoti daugiau galimybių kaip apsaugoti mūsų bitininkus ir vartotojus“, – svarstė pašnekovas.

Nauji kontaktai ir žinios

Vizitas Serbijoje finišavo „Techtron D.O.O.“ bitininkystės reikmenų gamybos įmonėje Ruma mieste. Įmonės atstovai pristatė gaminamą įrangą, naujienas bitininkystės srityje, iš arti leido pamatyti greito veikimo vaškuolių gamybos liniją, vaško lydymo įrenginius, didelės talpos medsukius.

„Visos kelionės metu ne tik daug sužinojome, bet ir gavome nemažai kontaktų. Bitininkai pasisėmė žinių dėl naudojamos įrangos, susipažino su naujovėmis. Visi bitininkai namo grįžo patenkinti, tikimės, kad tokių kelionių ateityje bus ir daugiau. Taigi Kauno bitininkų draugijos įgyvendintas projektas mums visiems į naudą”, – pažymi Kauno bitininkų draugijos vadovas P. Bernadišius.