Medžiotojai žudo ne dėl malonumo, teigia dienraštis Wrp.pl. Sanitariniam šaudymui numatytų gyvūnų skaičių Lenkijoje nustato provincijų valdytojai. Tačiau ekspertai pažymi - visų pirma sanitariniu šaudymu siekiama apsaugoti žemės ūkio ir miškininkystės pasėlius nuo sparčiai didėjančio saugomų gyvūnų skaičiaus. 

Prieštaringas straipsnis

Diskusijas Lenkijoje dėl to sukėlė prieštaringai vertinamas straipsnis. Liepos 31 d. Onet paskelbė straipsnį „Žudynės Lenkijos miške. Kasdien žūsta 600 šernų ir 300 elnių“. Šią nuomonę parėmė ir Klimato ir Aplinkos ministro pavaduotojas Mikołaj Dorożała. Nepasirašytame straipsnyje buvo teigiama, kad „naujausi viceministro pateikti statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančią medžioklės Lenkijoje realybę“.

Minėtame strapsnyje buvo išsakyta, kad „žmogus, o ne laukiniai gyvūnai, yra pagrindinis AKM platintojas“, elniai medžiojami daugiausia dėl trofėjų, o „laukinių gyvūnų medžioklės mastas ir medžiojamųjų rūšių sąrašas turėtų būti gerokai sumažintas“.

Sanitarinį šaudymą įsako vykdyti provincijų gubernatoriai

Faktas, kad elnių ir šernų nušaunama vis daugiau. Tačiau tai vyksta pagal medžioklės planą, o papildomo sanitarinio šaudymo kvotas nustato provincijų gubernatoriai.

Todėl tai, kas buvo vaizduojama kaip „kruvinas žaidimas“, yra įstatyminių įsipareigojimų ir valstybės institucijų reglamentų įgyvendinimas. „Tačiau intensyvus šaudymas visų pirma susijęs su būtinybe apsaugoti žemės ūkio ir miškininkystės pasėlius, kuriems laukiniai gyvūnai gali padaryti žalos”, - pabrėžia Aplinkos analizės institutas.

Šaudymas nekeičia fakto, kad „nepaisant didelių skaičių, kuriais ministras bando šokiruoti“, šernų ir elnių - žemės ūkio pasėlius niokojančių gyvūnų - populiacijos kasmet sparčiai didėja.

Kuo daugiau kukurūzų, tuo daugiau laukinių gyvūnų

Dinamišką stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų populiacijos didėjimą Lenkijoje lemia lengvai prieinami ir daug energijos turintys pašarai, pavyzdžiui, kukurūzai. Tai savo ruožtu lemia didesnę žalą žemės ūkio ir miško kultūroms, rašoma instituto pranešime.

Tačiau svarbu prisiminti, kad tai, kas yra maistas gyvūnams, yra maistas ir žmonėms. Jei norime, kad maistas būtų įperkamas, negalima leisti laisvai augti laukinių gyvūnų populiacijai.

„Turime susitaikyti su tuo, kad laukinių gyvūnų skaičius turi būti atitinkamas. Kad užtikrintų derliaus nuostolių lygį ir pakenčiamą kompensacijų dydį, kurias medžiotojai už tai iš savo kišenės moka ūkininkams”,- praneša institutas.

Elniai niokoja miškus ir kelia grėsmę šernams

Elnių populiacijos didėjimas reiškia ne tik pasėlių, bet ir miško medynų nuostolius, skaičiuojamus milijonais eurų. Jaunas miškas, kuriame intensyviai maitinasi elniai ar stirnos, neišaugs į gražų seną mišką.  Priešingai ekologų propagandai, laisvas vienos rūšies populiacijos didinimas taip pat nėra naudingas biologinei įvairovei - tai įrodo situacija Slowinski nacionaliniame parke, kur dėl padidėjusio elnių skaičiaus beveik visiškai išnyko elniai. 

Laukiniai šernai kelia grėsmę žmonėms

Nekontroliuojamas gyvūnų populiacijos augimas gali kelti pavojų ir žmonėms - daugelyje miestų šernai, kurių populiacija kasmet padidėja 300 proc., jau yra įprastas reiškinys.

„Medžiotojų veiklos ribojimo pasekmėmis ne taip seniai įsitikino Mažosios Lenkijos vaivada, kuriam teismas priteisė išmokėti kompensaciją vyrui, kurį Krokuvos gatvėse sunkiai sužalojo šernas”, - praneša Aplinkos analizės institutas.

Rūšies tankumas kelia užkrečiamųjų ligų grėsmę

Pernelyg didelis rūšies tankumas taip pat reiškia infekcinių ligų plitimą, pabrėžia Dr. Koscielniak-Marszal. „Su tokia situacija šalyje susiduriame jau daugiau nei 10 metų, nuo tada, kai šernų ir kiaulių bandas išnaikino afrikinis kiaulių maras (AKM). Net jei šernų išskerdimas nėra veiksmingiausias kovos su šia liga būdas, nesant alternatyvų, būtent nuoseklus populiacijos (kuri yra potencialus viruso pernešėjas) mažinimas yra pagrindinis veiksnys, galintis sumažinti grėsmę kiaulėms“, - teigia Dr. Koscielniak-Marszal.