Nuosavi vyno rūsiai dabar nėra egzotika ar prabanga, jie nėra tokie reti privačiuose namuose. Šiais laikais juos įkuria daugelis ir ši tradicija tampa aktuali vietovėse, kurios garsėja savo vynais, arba ūkiuose, kurie gamina vyną. Kai kurie naudoja vyno rūsius pirkėjų ir turistų pritraukimui. Kitą vertus, susikurti vyno rūsį namuose galima ir grynai asmeniniams tikslams.

Taip, vyno rūsio patalpos įrengimas gali pareikalauti nemažai pastangų ir laiko. Labai svarbu teisingai pasirinkti vietą rūsiui, sureguliuoti jame temperatūrą, vėdinimą, užtikrinti ir palaikyti nuolatinį mikroklimatą ir dar kai kurias sąlygas. Erdvei dar reikės tinkamos apdailos ir specialių baldų vyno buteliams.

Vietos pasirinkimas vyno rūsiui

Tradiciškai priimta, kad vyno atsargos turi būti laikomos po žeme. Ir tai tiesa, kadangi ten geriausias mikroklimatas, nėra tiesioginės saulės šviesos, kuri neigiamai veikia vyną.

Todėl vyno laikymo patalpą geriausia įrengti namo rūsyje. Tačiau tokia idėja bus įmanoma tik tuo atveju, jei namas turi bet kokį rūsį. Paprastai rūsiai įtraukiami į projektą prieš statybą. Sukurti rūsius vėliau, kai jau pastatytas pats namas, yra labai problematiška.

Prieš statant rūsį, svarbu atsižvelgti į kai kurias savybes. Būtina atlikti dirvožemio tyrimą, bandymus. Jeigu gruntinių vandenų lygis yra aukštas, tada be specialių drenažo ir kitų sistemų vyno rūsiui gresia nuolatiniai “potvyniai” ir pernelyg didelis drėgnumas.

Rūsiai, skirti vynui laikyti, neturėtų būti išdėstyti po virtuvėmis ir katilinėmis. Tokiais atvejais tikrai neišvengsite temperatūrų skirtumų, kurie neigiamai paveiks rūsyje laikomą vyną.

Dar projektavimo etape apskaičiuojamas rūsio plotas. Svarbu iš anksto tiksliai išsiaiškinti, kiek vyno ten bus laikoma. Mažiausias plotas paprastai yra 10 kv. metrų, o didžiausias plotas privačiam namui – 25 kv. metrai. Tokiame plote galima patalpinti apie 3000 vyno butelių.

Bet vyno laikymo patalpa gali būti įrengta ne tik rūsyje. Pavyzdžiui, jei namas neturi rūsio, tuomet vyno laikymą galima organizuoti viename iš kambarių, sureguliuojant ten esantį mikroklimatą ir stilizuojant kambarį kaip klasikinį vyno rūsį. Bet nepamirškite, jog vibracija vyno laikymo kambaryje neleidžiama. Todėl čia, šalia vyno, negalima statyti skalbimo mašinos. Nuolatinis vibravimas išjudins nuosėdas buteliuose, todėl vynas praras gerąsias savybes.

Be to, jei įmanoma, vyno rūsys gali būti įrengtas namo priestate arba po priestatu. Galiausiai, jei nė vienas iš šių variantų netinka, rūsys statomas šalia namo vietoje, pasirenkant vietą toliau nuo vandens šaltinių ir kuo aukščiau nuo gruntinių vandenų. Turint reikiamų įgūdžių, galima savarankiškai įsirengti vyno patalpą pagal brėžinius. Tokiu atveju geriausia pasirinkti vietą ant nedidelės kalvelės.

Temperatūra vyno rūsyje

Vyną būtina laikyti teisingai, ypač jei brandinate jį keletą metų. Tam, kad gėrimas nesugestų proceso metu, svarbu palaikyti tam tikrą temperatūrą. Reikėtų atsižvelgti, kad temperatūra priklausys nuo paties vyno. Pavyzdžiui, baltojo vyno rūšys laikomos 6-12 laipsnių temperatūroje. Raudonieji vynai - 12-18 laipsnių temperatūroje. Kalbant apie šampaną, jam reikalinga žemiausia temperatūra, siekianti nuo 2 iki 6 laipsnių.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad temperatūros pokyčiai itin neigiamai veikia vynus. Pavyzdžiui, jei raudonasis vynas laikomas rūsyje, o temperatūra ten nukrenta žemiau +10 laipsnių, gėrimas bręs daug lėčiau. Kai šiluma rūsyje pakils iki +19 laipsnių ar daugiau, kamščiai pradės deformuotis. Dėl šios priežasties į butelius prasiskverbs oras, dėl kurio vynas natūraliai suges.

Geras šiuolaikinis variantas - vyno spintos su automatiniais temperatūros nustatymais.

Drėgnumas vyno rūsyje

Optimalus drėgnumas vyno rūsyje turi būti 70-75 % ribose (kartais leidžiama nuo 60 %). Esant mažesniems drėgnumo rodikliams oras taps per sausas sandėliavimui, kas taip pat lems kamščių deformaciją ir oro patekimą į butelius su vynu. Kai drėgnumo lygis viršija 75-80 %, buteliai gali pradėti pelyti, kaip ir visa kita rūsyje.

Norint kontroliuoti drėgnumą ir temperatūrą vyno rūsyje, dažniausia neįmanoma išsiversti be specialios mikroklimato palaikymo įrangos. Ji gali būti nešiojama arba stacionari. Stacionari sistema turi būti sumontuota dar namo statybos metu. Galima įsirengti oro padavimo-ištraukimo sistemą. Būtent ji leidžia orui laisvai cirkuliuoti ir palaiko drėgnumą normos ribose.

Rūsyje neturėtų būti nė menkiausios saulės šviesos. Neleistini jokie langeliai, pro kuriuos saulė prasiskverbti į vidų. Šis momentas turi būti ypač svarbus tiems, kurie projektuoja vyno „rūsius“ įprastuose kambariuose. Saulės spindulių ultravioletas greitai sugadina vyną. Šviesa rūsyje leistina tik dirbtinė ir silpna. Bet kaitriosios lemputės čia draudžiamos, nes jos šildo orą. Naudokite šiuolaikiškesnes taupiąsias lemputes, kurios neįkaista.

Vyno rūsio grindys

Anksčiau vyno rūsiuose grindys buvo daromos iš molio. Iš viršaus molines grindis pabarstydavo smėliu, todėl erdvėje buvo galima palaikyti optimalų drėgnumo lygį. Kai kurie taip daro ir iki šiol. Šiais laikais yra kitų variantų vyno rūsio grindų dangai: lentos, keraminės plytelės.

Kai yra aukštas gruntinių vandenų lygis, patartina padaryti betonines grindis, o iš viršaus jas apdailinti kita medžiaga, dėl priimtinesnės estetikos.

Esant stipriam rūsio drėgnumui, kurį sunku sumažinti, galima, kaip senovėje, pabarstyti grindis smėliu arba smulkiu žvyru. To dėka vandens lašai, susidarantys ant lubų ir lašantys apačion, prasiskverbs į smėlio sluoksnį, o ant grindų nesusidarys balos.

Vyno rūsio sienos

Tai vienas svarbiausių punktų įrengiant privatų vyno rūsį. Sienų apdailos medžiagos turi atitikti kelis kriterijus: patvarumas, patikimumas, ekologiškumas. Be to, labai svarbu, kad sienų medžiaga būtų bekvapė. Pavyzdžiui, dervinga pušis visiškai netinka vyno rūsio apdailai. Kai kam pušies sakų kvapas gali būti malonus, bet vargu ar norėsite, kad tokį pat kvapą įgytų ir pats vynas. Butelių kamščiai puikiai sugeria kvapus, todėl vyno skonis bus keistas. Būtent todėl vyno rūsyje negalima laikyti ir daržovių.

Dažniausiai vyno rūsio sienos apdailinamos plytomis, dekoratyvinėmis keraminėmis plytelėmis, marmuru, kalkakmeniu. Galima naudoti ir medieną, geriausias variantas – ąžuolas. Juo dar senovėje buvo apkalamos sienos vyno rūsiuose. Svarbu atsiminti, kad mediena būtinai turi būti apdorota antiseptiku. Priešingu atveju ji gali pradėti pelyti.

Svarbu ne tik apkalti, bet ir apšiltinti ir izoliuoti vyno rūsio sienas. Izoliacijos sluoksnis turi būti kuo storesnis – ne mažesnis kaip 15 cm. Dažniausiai šilumos izoliacijai naudojamas putplastis arba putų polistirolo plokštės.

Vyno rūsio durys turi būti maksimaliai sandarios. Jei įmanoma, padarykite duris kuo mažesnes (tik tiek, kad užeitumėte ir nesusitrenktumėte galvos į sąramą). Mažesnės durys, kurios sandariai užsidaro, palaiko stabilesnę temperatūrą rūsyje.

Vyno lentynos

Lentynos ir stelažai vyno buteliams yra klasikinis vyno rūsio komponentas. Dažniausiai vyno lentynos gaminamos iš medienos, impregnuotos antiseptikais ir vaškuotos. Tokia mediena nepūva nuo drėgmės ir nepaveikiama grybelių. Bet yra ir kitų variantų – pvz., iš metalo ar akmens.

Kiekvieną lentyną sudaro skyreliai, kuriuose dedami vyno buteliai. Pagal standartą skyreliai yra kvadratinės formos, tačiau ypač brangioms vyno rūšims galima užsisakyti modelius su šešiakampiais skyreliais. Visos lentynos turi turėti apsauginius kraštelius nuo butelių iškritimo.