Apie pokyčius po 2027 metų arba Europos žemės ūkio „Juodasis trečiadienis“
2025 m. liepos 16 d. Briuselyje įvykęs simbolinis Europos ūkininkų organizacijų protesto žygis pažymėjo naują etapą kovojant už žemės ūkio ateitį Europoje. Protestas kilo reaguojant į Europos Komisijos pasiūlytą daugiametės finansinės programos (DFP) ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą, kuri, ūkininkų teigimu, reiškia esminį bendrosios žemės ūkio politikos išardymą.
Europos Komisijos siūlymas BŽŪP integruoti į vadinamąjį „vieningą fondą“ yra pristatomas kaip administracinio supaprastinimo priemonė. Tačiau ūkininkų bendruomenė tai mato kitaip – kaip žingsnį link bendrosios žemės ūkio politikos naikinimo ir biudžeto mažinimo, kuris ypač skaudžiai atsilieps šeimos ūkiams, sudarantiems Europos žemės ūkio stuburą.
Copa-Cogeca: „Tai – politinis nenuoseklumas“
Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija Copa-Cogeca jau kelis mėnesius įspėja apie neigiamas pasekmes, kurios kiltų dėl BŽŪP integravimo į bendrąjį fondą. Organizacijos nuomone, tokia kryptis prieštarauja ankstesniems pažadams dėl tvarumo, konkurencingumo ir bendrosios rinkos stiprinimo. Dabartinės aplinkybės, įskaitant klimato krizę, geopolitinį nestabilumą ir griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus, reikalauja ne mažiau, o daugiau pastovumo ir finansinio saugumo žemės ūkiui.
„Tuo metu, kai Europos Komisija deklaravo atvirumą dialogui ir ūkininkų bendruomenių įtraukimą, liepos 16 d. pateiktas pasiūlymas rodo visiškai priešingą kryptį. Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos ignoruotos, sprendimai buvo ruošiami už uždarų durų, o rezultatas – ciniškas ir vienašališkas planas, kuriam negali pritarti nė viena ūkininkų organizacija,“ – teigia Copa-Cogeca.
Biudžeto mažinimas – reali grėsmė ūkių stabilumui
Pagal Komisijos siūlomą naująjį DFP, žemės ūkiui 2028–2034 m. numatoma skirti 300 mlrd. eurų, palyginti su 386,6 mlrd. eurų ankstesniame 2021–2027 m. biudžete. Atsižvelgiant į infliaciją, tai reiškia 20–30 proc. realų finansavimo sumažinimą.
Nors Komisija tvirtina, kad parama žemės ūkiui lieka, ūkininkų bendruomenė nuogąstauja, kad finansavimo sumažinimas ir jo integravimas į bendrąjį fondą reikš prarastą lankstumą, mažesnį nuspėjamumą ir padidėjusią administracinę naštą, ypač smulkiems ir šeimos ūkiams regionuose.
Politinis signalas – ignoravimas, ne prioritetas
Copa-Cogeca teigia, kad siūlomas modelis siunčia aiškų signalą: žemės ūkis nebėra prioritetas. Tai ypač skaudu, atsižvelgiant į pandemijos metu išreikštą pagarbą ūkininkams ir jų vaidmenį užtikrinant Europos maisto saugumą.
„Po visų aplodismentų pandemijos metu, dabar žemdirbiai paliekami nuošalyje – ignoruojami, nors ir toliau yra atsakingi už tai, kad Europos gyventojai turėtų saugų, kokybišką ir tvarų maistą,“ – komentuoja organizacija.
Žemės ūkio ateitis – sprendimų rankose
Tuo metu, kai Komisija inicijuoja plačias konsultacijas apie naująją daugiametę finansinę programą, Copa-Cogeca kviečia neapsiriboti deklaracijomis. Organizacija ragina Europos Parlamentą, ypač Žemės ūkio komitetą, ir Ministrų Tarybą nepritarti dabartiniam siūlymui ir reikalauti, kad BŽŪP išliktų kaip savarankiška, aiški ir atsakinga politikos priemonė.
Daugiau nei 6 000 organizacijų visoje Europoje jau pasirašė peticiją, siekdamos apginti BŽŪP ateitį. Jų žinia aiški: Europos žemės ūkio politika turi būti stiprinama, o ne silpninama.
